Lietuvoje pagreitį įgauna tradicija identifikuoti savo kraštą per kulinarinį paveldą. Prie Nemuno esantis Jurbarkas turėtų tapti žiobrių ar žiobrinių kraštu, bet sugrąžinti šios tradicijos taip ir nepavyko. Praleidome ir galimybę parodyti Lietuvai koks turėtų būti tikras pečiuje keptas kugelis, nes mūsų kugelio kepėjoms nosis nušluostė Obelyno kaimo bendruomenė, jau trečią kartą surengusi kugelio kepėjų šventę – varžytuves „Kugelinės“ ir kugelio valgymo čempionatą.
Obelyno krašte kone prieš 100 metų gyvavo tradicija sekmadieniais grįžtant iš Šv. Mišių užsukti pas kuriuos nors kaimynus valgyti kugelio. Kaimo šeimininkės varžydavosi viena su kita ne dėl kugelio skonio, o kuri gražiau papuoš savo patiekalus. Idėja rengti kaimo “Kugelines“ gimė Upynos etnografijos muziejuje dirbančiai šio krašto senbuvei Reginai Mickuvienei pasidalijus prisiminimais apie jos mamos laikų žmonių gyvenimą Upynos ir Obelyno apylinkėse.
Šilališkių kugelis ne toks, kaip Jurbarko krašte, kur kugelis į duonkepę krosnį sudėtuose puoduose kepamas per naktį tokiame karštyje, kad burnoje tirpsta į jį sudėtos kiaulių kojos ir karkos. Mūsų krašte niekas ant kugelio nepila „mirkalų“ – spirgučių ar grybų padažų, nebent valgo jį su grietine ar obuolių koše. Žemaitijoje kugelis kepamas skardinėse „blėtose“ ir yra labiau panašus į suvalkietišką plokštainį, kurį iškepti trunka maždaug 4 val. Būtent tiek laiko kugelį kepė radviliškietis Saulius, iš sodybos „Molinė saulėgrąža“ atsigabenęs specialias krosnis, kuruose vienu metu iškepa 400 porcijų bulvių plokštainio.
Prieš trejus metus Obelyno kaimo bendruomenės surengtose pirmojoje kulinarinio paveldo šventėje – varžytuvėse „Kugelinės“ dalyvavo ir savo keptu kugeliui renginio žiūrovus vaišino septynios aplinkinių kaimų bendruomenės. Pernai jų jau buvo 13, o kadangi po antrųjų kugelinių garsas pasklido plačiai apylinkėse, šiemet prie nuolatinių dalyvių jungėsi dar daugiau naujų kugelio kepėjų. Šventėje sulaukta net 18 komandų: dėl „Puono kugelio“ apdovanojimo rungėsi bendruomenės, kolektyvai, draugių „jungtinės pajėgos“, moterų klubai, „Bočių“ skyriai, savo firminius kugelius atvežė net kelios šeimos.
Visos į kulinarinio paveldo šventę atvykusios šeimininkės ir šeimininkai stengėsi iškepti tokį kugelį, kurio dar niekas nebūtų ragavęs, o komisija, kurioje buvo pati šios šventės krikštamotė, muziejininkė Regina Mickuvienė, turėjo gerokai pasvarstyti, kol išrinko patį skaniausią kugelį. Deja, jos nuomonė su ragautojų skoniu nesutapo – publikos įvertinimus gavo Pajūrio kaimo bendruomenė, iškepusi skaniausią šilkinį kugelį.
Vos per 100 gyventojų turinti Obelyno kaimo šventė kasmet sutraukia vis daugiau žiūrovų, atvykstančių paragauti žemaitiško kugelio, kuris visiems čia dalijamas nemokamai. Pilnais pilvais šildančio kugelio nebaisus nei lietus, nei vėjas – žmonės linksminasi taip, kaip kažkada linksmindavosi kaimo gegužėse ar patalkiuose, ir tas nuoširdus bendruomeniškumas atsispindi kiekvieno veide švytinčia šypsena bei geranoriškumu.
