Algų neužteko – prisirinko čekiukų už limonadą

Jurbarko savivaldybės politikams už pirmus darbo taryboje mėnesius išmokėtų algų galėtų pavydėti daugelio  kitų nedidelių savivaldybių darbuotojai ir tarybos nariai, bet pasirodo, kad solidžių algų  „smulkioms išlaidoms“ politikai pritrūko – atsirado netgi tokių, kurie už mokesčių mokėtojų pinigus prisipirko „maksiminių“ saldainių ir limonado „Lidle“.

Visuomenininkas Andrius Tapinas visą pavasarį šiurpino Lietuvą čekiukų skandalais – vieną po kitos į  šviesą traukė savivaldybes, kuriose politikai savo asmeninę gerovę kūrė iš kuro kolonėlių šiukšlių dėžių surinktais čekiukais. Atrodė, kad skandalas turėjo  tapti gera pamoka naujai išrinktiems savivaldybių tarybų nariams, tačiau dabar jau tikrai akivaizdu, kad užuodę pinigų kvapą, politikai praranda bet kokį savisaugos jausmą.  

Per pirmus du su puse mėnesio – nuo balandžio 18 dienos iki birželio 30 dienos, Jurbarko savivaldybės tarybos nariams buvo priskaičiuota net 53 tūkst. eurų atlyginimo. Už kelis pusdienius posėdžiavimo savivaldybėje  tarybos nariai uždirbo iki 1000 ar net 1300 eurų, nors tiek negauna per visą mėnesį diena dienon plušantys jurbarkiečiai, o didžioji dalis turi džiaugtis tik minimalia mėnesine alga.

Tačiau iki liepos 1 dienos, kol įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pataisos dėl tarybos narių darbo apmokėjimo, jie dar galėjo  gauti ir išlaidų kompensacijas – po 210 eurų per mėnesį. Todėl administracija avansu jiems pervedė po 420 eurų – iš viso 10500 eurų ir pareikalavo pateikti  išlaidas pateisinančiu dokumentus.  

Liepos viduryje paprašius pateikti šių dokumentų kopijas, savivaldybės darbuotojai  ilgai „tempė gumą“, ir čekiukų kopijas pateikė tik rugsėjo 1 dieną. Daugelis čekiukų tokie neįskaitomi ir neaiškūs, kad kyla abejonių, ar savivaldybės administracijos  darbuotojai į juos bent jau buvo užmetę akį – neįmanoma įžiūrėti, nei ką, nei kiek pirko tarybos nariai, o kai kuriuose kasos aparato kvituose ir išvis nenurodyta, kokių prekių jie įsigijo.

Pasidžiaugti galima bent tuo, kad Jurbarke atsirado net keletas tarybos narių, kurie savo išlaidų neprimetė  mokesčių mokėtojams. Visus 420 eurų iki paskutinio cento į savivaldybės sąskaitą sugrąžino Egidijus Giedraitis, Raimundas Jovarauskas, Audronė Kurienė ir Liudmila Norkaitienė. Gana sąžiningai išlaidoms skirtus pinigus naudojo Tadas Marcinkus – važinėti iš Juodaičių, kur gyvena, į Jurbarką, dukart įsipylė kuro už 164 eurus.

Tačiau dauguma kitų, panašu, stengėsi iš paskutiniųjų  „įsisavinti“ viską, ir pateikė savivaldybės administracijai ataskaitas net su didesnėmis sumomis, nei galėjo išleisti. Vos pradėjus eiti tarybos nario pareigas, daugeliui prireikė telefonų, kompiuterių ar kitos brangios kompiuterinės technikos. Sąskaitas už kompiuterius savivaldybei pristatė Vidmantas Juzėnas,  Danutė Lapienė,  Rūta Misevičienė,  nepigią kompiuterinę įrangą įsigijo Raimondas Bastys ir Aivaras Šlekys.  Gražvydui Ažnai ir Ingai Molevaitei staiga prireikė naujų telefonų,  o Donatas Jackis mobilųjį telefoną suskubo pirkti paskutinę  „čekiukų“  kompensavimo dieną – birželio 30- ąją.

Nemažą dalį kišenpinigių tarybos nariai išleido automobiliams. Gvidas Byčius mašiną susiremontavo už 414 eurų, Kazimieras Šimkus – už 210 eurų, o dyzelinas ir benzinas už mokesčių mokėtojų pinigus  politikų automobilių bakus tekėjo upėmis.

Bene daugiausiai benzino į savo automobilį įsipylė  Algirdas Gudaitis – net 256,9 litro. Su tiek benzino  politikas galėjo nuvažiuoti mažiausiai 3,5 tūkst. km. Bene tiek pat galėjo nuvažiuoti ir Algirdas Pieniuta, pateikęs čekiukus už 246 litrus dyzelino. Socialdemokratų lyderis gyvena Vilniuje, jam į gimtinę ilgas kelias, o jo partijos bičiulis Darius Virvilas  – Jurbarke, tačiau ir jis per 7 kartus įsipylė 208 litus dyzelino. Kone tiek pat – 206,5 litro degalų  į automobilį už mokesčių mokėtojų pinigus įsipylė ir gydytojas Aivaras Šlekys.

Ypač daug išlaidų dėl sunkaus darbo Jurbarko savivaldybės taryboje turėjo etiketo specialistas ir visuomenės veikėjas Giedrius Drukteinis. Jam tenka aukotis – važinėti iš sostinės į Jurbarką kvailų kaimiečių pamokyti politikuoti, laimė, kad ne už savo pinigus. Orą dar virpinant ką tik ištartos priesaikos  žodžiams, jis į savo automobilį jau pylė 20 litrų benzino, ir darė tai reguliariai kas kelias dienas visą laiką iki pat birželio galo – savivaldybė jam sumokėjo už 194 litrus benzino.

Bet ir tai dar ne viskas. G. Drukteinis nuomojo automobilį iš … G. Drukteinio, vadovaujančio UAB „Reichmann Communications“ ir už tai „nusirašė“ nuo Jurbarko savivaldybės pervestų kišenpinigių 120 eurų. Verslininkas, televizijos laidų vedėjas, lengvai dalijantis brangiai kainuojančius filosofinius pamokymus apie žydų ir ne tik jų išmintį, už ant pirštų suskaičiuojamus pasisėdėjimus savivaldybės posėdžiuose balandžio – birželio mėnesiais iš Jurbarko savivaldybės gavo 1666 eurai atlyginimo.

Baisiai įdomių išlaidų turėjo ir tarybos narių Vainauskų šeima. Kažkada bandelė ir limonadas buvo labai svarbūs pirkiniai, pavyzdžiui, atvykus į miestą iš kaimo. E. Vainauskienė bandelių nepirko, bet 10,3 euro išlaidų pateisino prekybos centro „Lidle“ čekiu už mineralinį vandenį, toniką ir gaiviuosius gėrimus. Pirko gydytoja ir „suv. saldainių“ prekybos centre „Maxima“: 0,4 kg „Vilnius“, 0,7 kg „Nomeda“, 0,3 kg „Truffels“, 0,4 kg „Kregždutė“ ir maltos kavos „Pauling Clasic“ . O štai ką E. Vainauskienė  įsigijo už 104 eurus Jurbarko knygyne, visiškai neaišku – jos ataskaitoje nurodyta „Kanc. pirkiniai“, o parduotuvės čekyje įrašyta „prekė“.

Keista, kad tokie neaiškūs čekiai nesulaukia savivaldybės administracijos  finansų specialistų griežto „ne“, koks E. Vainauskienei buvo pasakytas dėl patiektos 62 eurų jokių reikalavimų neatitinkančios sąskaitos už gėles, o Petrui Vainauskui dėl balandžio 1 dienos čekio, kuriuo tarybos narys siekė pateisinti 82 eurus  tarybos nario veiklos išlaidų, bet sumaišė kadencijas – iki balandžio 18 dienos jokių čekiukų savivaldybė neapmokėdavo.  

Abu Vainauskai yra ir dar vienos rūšies išlaidavimo lyderiai. Jie įsigijo kanceliarinių  prekių beveik už 93 eurus. Ir ne kur nors prekybos centre, o žinoma, Elvyros artimo giminaičio parduotuvėje pirko viską, ko širdis geidė. Dvi kompiuterio pelės, kabeliai, kamera, daugybė aplankų su spaustukais ir užtrauktukais, trintukų, tryneklių – gali pamanyti, kad tarybos nariai savo namuose atsidarė politinį biurą ar kokią valdišką raštinę. Bet pats įdomiausias P. Vainausko pirkinys – vaistinėlė automobiliui. Tokių išlaidų savivaldybei primesti nesugalvojo nei vienas kitas tarybos narys.

Iš viso Jurbarko savivaldybės  administracija šios kadencijos politikams per du mėnesius kompensavo 8133 eurus smulkių išlaidų. Kai pagalvoji, ne tiek ir daug mums kainavo, bet užtat kiek džiaugsmo saldainių  ir limonado už savo algą negalintiems nusipirkti vargšams…

O pastebėjimas tik vienas. Tarybos nariai ne tik turėtų nurodyti išlaidas ir pateikti jas pateisinančius dokumentus, bet ir paaiškinti, kam ir kur panaudojo, nes kol tokio paaiškinimo nėra, gali atrodyti, kad ir kuras automobiliui, ir kiti dalykai įsigyti asmeniniam vartojimui. Juk jei rinkėjai nebūtų patikėję P. Vainauskui tarybos nario mandato, vaistinėlę automobiliui jis, be abejonės, būtų turėjęs pirkti už savo pinigus.