Žinia apie Jurbarko savivaldybės dalyvavimą architektūros vizijų konkurse paskatino gyventojų diskusiją dėl miesto tvarkymo. Kritiškai į savo gyvenamąją aplinką žiūrintys jurbarkiečiai nepatenkinti „Jurbarko komunalininko“ darbu – tiesiai šviesiai rėžia, kad gyvenant šiukšlyne, apie prabangaus poilsio miestelio prie karjero kūrimą nėra ko nei kalbėti.
Nepatinka – tvarkykitės patys
Jurbarke už 2,1 mln. eurų statoma autobusų stotis, tačiau teritorija tarp naujojo statinio ir sporto salės visiškai netvarkoma. Prie stoties nutiestas naujas šaligatvis, bet greta pagrindinės miesto gatvės paliktas senas, žolėmis apaugęs pėsčiųjų takas. „Linijinis“ miesto centras, kaip pagrindinę Dariaus ir Girėno gatvę įvardijo konkurse dalyvavę architektai, tvarkomas tik keliose vietose.
Net prieš savivaldybę, antrapus gatvės esantis šaligatvis duobėtas, nežiūrintiems po kojomis realią grėsmę susižeisti kelia kanalizacijos šuliniai, nosį riečia nelabai malonūs nuo apžėlusio piktžolėmis krūmo sklindantys kvapai. O ką jau kalbėti apie Nemuno pakrančių Kauno link tvarkymą – nuo dviračių ir pėsčiųjų tako į paupį geriau nekišti nosies.
Prieš mėnesį, laukiant tradicinių Jurbarko miesto dienų, kritikuotas Jurbarko seniūnas Romas Kuras tiesiai šviesiai pasakė: bus dar blogiau, nes pinigų nėra. Bet negi miesto vizualinis vaizdas – tik darbus užsakančio seniūno ir miestą tvarkančių UAB „Jurbarko komunalininkas“ reikalas? Gal vis dėlto Jurbarkui reikėtų kraštovaizdžio architekto – jei ne etato, tai bent konsultacijų?
Jurbarko savivaldybės vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė pripažįsta, kad savivaldybės vadovai ir administracija nesikiša į miesto tvarkymą. Vyriausias architektas planuoja ir rengia projektus, o kai jie įgyvendinami, tvarkyti perima seniūnija – kiek pajėgia, tiek ir tvarko
„Seniūnija turi savo biudžetą – ji ir užsakinėja darbus. Pirmas dalykas, ką seniūnas turėjo pasakyti, tai kad didėja prižiūrimų plotų. Vien kraštovaizdžio parko prisidės 7 ha, o pinigų papildomai niekas neskiria“,- sakė G. Gadliauskienė.
„Pastebėjau, kad mūsų žmonės Jurbarko nemyli. Jie mato tik labai blogus dalykus, neranda nei vieno gero dalyko. Labai retai išgirstame, kad jiems kažkas patiko. Bet kai atvažiuoja iš kitur, pamato, koks gražus Jurbarkas. Keista, kad mato kiti, o mūsiškiai to nemato“,- stebėjosi savivaldybės vyriausioji architektė.
G. Gadliauskienė mano, kad miesto seniūnaičiai turėtų organizuoti talkas, kaip tai daroma kaimuose. Ir jei kuriam gyventojui kuri nors miesto vieta nepatinka, irgi galėtų kviesti į talką savo draugus ir sutvarkyti.
„Lyg atrodytų, kad ta savivaldybė čia viena šeimininkė. Bet šeimininkai mes visi, galėtume prisidėti. Kodėl savo kiemus žmonės tvarko, o daugiabučių kiemų gyventojai tvarkyti nenori. Jei nepasirūpina savivaldybė, nepasirūpina seniūnas, tai tegul gyventojai parodo pavyzdį – susirenka ir ką nors sutvarko. Gal tai paskatintų visus į miestą žiūrėti kaip šeimininkus, o ne kaip kritikus, kuriems viskas nepatinka?“- svarstė G. Gadliauskienė.
Miesto augalams reikia vazonų?
Kažkurio Jurbarko jubiliejaus proga savivaldybė kreipėsi į verslininkus, prašydama padovanoti miestui vazonų – brangių nedidelio diametro gelžbetonio žiedų. Ilgai skurdę spygliuočiai juose jau nudžiūvo, todėl nemaža dalis „dovanų“ tapo šiukšliadėžėmis ir buvo išgabenti toliau nuo miesto centro.
Neseniai gražų pavyzdį parodė Jurbarko bibliotekos darbuotojos, skurstančius augalus persodinusios į žalią veją, o žiedus panaudojusios gėlynui įrengti. Jurbarkiečiai lengviau atsiduso: pagaliau krūmeliai paleisti „į laisvę“.
Bet atsirado naujas augalų „kalėjimas“. Tvarkomoje autobusų stoties teritorijoje sustatyta keliolika metalinių dėžių, į kurias pasodinti sidabriški uoliniai kadagiai. Toks augalų įkalinimas ant trinkelių pastatytoje dėžėje žmonėms kelia siaubą.
„Suprantu, kad yra gamtos mylėtojų, bet miesto augalai sodinami į vazonus – tokios želdinimo taisyklės. Augalai parinkti specialiai, pritaikyti prie objekto stilistikos – jie augs aukšti, laibi. Kad kažkam nepatinka, tai nieko tokio. Pažiūrėkite, kaip kituose miestuose. Sodina augalus į kažkokius indus, ne į žemę. Autobusų stotyje augalai tarnaus ir teritorijos atskyrimui – ten bus nemaža parkavimo aikštelė“,- paaiškino G. Gadliauskienė.
„Jokio kritikos dėl autobusų stoties architektūros, nei dėl želdinių aš nepriimu. Visi Lietuvos architektai sako, kad tai nuostabus architektūros kūrinys. Gali patikti, gali nepatikti, tai tik asmeninė vieno žmogaus nuomonė. Tai labai stiprus objektas, kuris tikrai papuoš miestą“,- dar patikino.
Prioritetas – ne gėlės
„Kadagys turi ilgą šaknį – neilgas bus to dėžėje pasodinto augalo gyvenimas. Be to, mada sodinti augalus į talpas Europoje jau praėjo, bet mes visą laiką vėluojame“,- patikino neįvardinti prašiusi augalų priežiūros specialistė. Pasak jos, auginti medelius vazonuose blogai ne tik dėl to, kad augalas negali natūraliai augti – tokių augalų priežiūra labai brangi, nes jie nesiekia žemės. Reikia ne tik nuolat laistyti, o tai atima daug laiko ir energetinių išteklių, bet ir užtikrinti optimalias augimo sąlygas.
„Užsienyje perkami suaugę, gerai atrodantys medžiai ir krūmai, bet jie kas kelinti metai keičiami. Tokiems miestams kaip Jurbarkas tai per brangu“,- įsitikinusi agronomė.
Jurbarko savivaldybės vyriausioji architektė G. Gadliauskienė miestą tvarkančiai įmonei priekaištų neturi. Vienintelis dalykas, kuris nelabai patinka – spalvinis gėlių išdėstymas klombose.
„Norėtųsi matyti mažiau margumo, vieningesnio vaizdo. Bet gėlės brangios, jų įsigyti nėra lengva, todėl linkėčiau sodinti daugiamečius augalus – jų priežiūra paprastesnė, mažiau reikia lėšų. Kituose miestuose yra gerų pavyzdžių“,- sakė G. Gadliauskienė.
Architektė sutinka, kad Jurbarkui „būtų gerai“ turėti kraštovaizdžio specialistą.
„Bet „Jurbarko komunalininkas“ daug metų tvarko miestą, tai jei norėtų, galėtų ir jie pasamdyti tokį specialistą. Prioritetai visą laiką keičiasi, gal tos gėlės ir apželdinimai nėra labai svarbu“,- svarstė architektė.
Gal ir tikrai ne gėlės dabar yra svarbiausias dalykas, tačiau norisi, kad miestas, kuriame gyvename, džiugintų, o ne keltų neigiamas emocijas. Antra vertus, valdininkams visada yra svarbesnių dalykų, nei iš jų tikisi gyventojai.
Jurbarko savivaldybės, A. Zairienės ir autorės nuotraukos
Atsakymų: 3
Pritariu mūsų architektei Gražinai,miestas iš tiesų gražėja ,o nepatinka ir kritikuoja tik tie kurie nė piršto nepajudino,kad mūsų miestas būtų švaresnis ir gražesnis.Su Pagarba VIrginija
Man kaipogi, labai patinka mūsų dygstanti autobusu stotis, moderni, estetiška, stilinga.
Ir taip yra posakis dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, jug atsimenat mūsų senąja, nu iš kito miesto atvažiuojant tikra tragedija būdavo
Ir pritariu dėl tų klombų tikrai gėlės nei 5 nei 9 + dažnai labai ne vietoj pastatyti, tai vaizdą labiau gadina negu jį pagerina.
Labai didelis skirtumas yra del savo nuosavo namo kiemo tvarkymosi ir daugiabucio..Tokie kiemai, takeliai ir ju pagrindas yra savivaldybes ir komunalinko atsakomybe, o teigiant, kad gyventojai “nenori” yra tiesiog izeidimas.
Deje pasivaiksciojus Jurbarke yra tokiu kiemu ir takeliu kuriais saugiai vezimeliu ( invalido ar mazylio) neimanoma naudotis, o pencijinio amziaus zmonems geriau kojos laukan nekelti.
Praejus Gedimino Gatve yra toks baisuoklis kiemas, kuriame issiklaipusios tako plyteles, nutrupije ir suskile i laiptine laiptai, o kiemo balos ir duobes kartais uzpilamos atveztu zvyru, kaip vargsams numesti trupiniai, kur vienur bus uzlyginta, o kitur ne (nepranesant gyventojams ir automobiliai stovi kas kaip kur). Juk pigiau butu tokius kiemus isasfaltuoti ir sukurti efektyvia parkavimo aisktele. Nerenovuotu namu stogu plysiuose puosia balandziu susuktos peryklos ir dar apleistu, tusciu butu balkonuose pauksciu lizdai – dergia namo sienas, kitu gyventoju langus, balkonus, saligatvius ir kelia gresme uzkresti ornitoze ir kt.ligomis (pranesus komunalininkui- neidomu).
Kelione tesiant Gedimino gatve darzelio link, medziu saknys iskelusios saligatvio plyteles kaip skruzdelynus, o kitose gatvese renovuoti namai zavi auganciu pelesiu..
Mes palaipsniui virstame kaimu, todel ir siuloma mums pasitelkti talka ir patiems susitvarkyti kiemus, o mes naivus budami galvojom, kad mieste gyvenant ir mokant kom.mokescius sulauksime adekvacios prieziuros.
Deja komplimentus reikia nusipelnyti ir kritikavimo bus maziau, kai kasdieniniam zmogui bus saugiau iseiti is namu i gatves nesusiklaipius koju ar parvaziuoti namo ne i zvyro kaimo kiema ir gyventi name neuzpulto pelesio ir t.t, kai tie kurie atsakingi uz miesta ir jo gerove, parodys daugiau iniciatyvos pagerinti kasdieninio miestiecio gyvenimo salygas, o ne tik rupintis miesto centro isvaizda, tuomet zmones tures daugiau pasitikejimo, negailes komplimentu ir patys paseks tuo geru pavyzdziu.