Miesto žaizdų idėjomis nepridengsi

Abu Jurbarko laikraščiai internetiniuose puslapiuose dalijasi žurnalo „Structum“ informacija apie konkurse „Išmanusis miestas“ profesionalų grupėje trečiąją vietą užėmusį Jurbarko karjero sutvarkymo projektą, tačiau nepaaiškina, nei kas tai per konkursas, nei kokie projektai jame buvo pristatyti.

Vilioja Šanchajaus idėjomis

Pradėti reikėtų nuo to, kad sausio 8 dieną Jurbarko savivaldybės administracijos direktorius  Raimundas Bastys pasirašė viešinimo sutartį su UAB „Structum“, kuri už 16940 eurų pasižadėjo   parengti priešprojektinius sprendinius  ne mažiau kaip dviem iš trijų  savivaldybės pasiūlytų teritorijų.

Jurbarko savivaldybė  pageidavo, kad konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai – studentų ir profesionalų komandos, suformuotų idėjas, kaip galima būtų sutvarkyti Kalnėnų karjero pietinės dalies paplūdimių ir aktyvaus poilsio zoną, Jurbarko  Vytauto Didžiojo progimnazijos pastatą ir teritoriją bei „Ąžuoliuko“ vaikų lopšelio – darželio teritoriją.

Išplatintoje informacijoje  nurodoma, jog trečioji vieta profesionalų kategorijoje atiteko architektūros studijai „Forma“, kurios komandą sudaro Saulius Mikštas, Gaudrė Mikštienė, Dominykas Špogis, Diana Kirkliauskaitė. Ši komanda parengė Jurbarko karjero teritorijos sutvarkymo projektą.

Žurnalo “Strukctum” leidėjų informacijoje teigiama, jog konkursui „STRUCTUM – IŠMANUSIS MIESTAS 9“ pasirinkta teritorija Jurbarko mieste tarp kelio Kaunas – Klaipėda ir Kalnėnų karjero pietinės dalies paplūdimių ir aktyvaus poilsio zonoje planuojama sukurti tokią teritorijos vystymo erdvinės raidos koncepciją, kuri atskleistų pasirinktos vietos potencialą, atvertų Jurbarko, kaip rekreacinių išteklių turinčio miesto, rakursą. Siekiama toliau tęsti miesto linijinio centro vystymą, apjungiant karjero teritoriją kartu su Jurbarko dvaro teritorija, naujojo centro Dariaus ir Girėno gatve bei senojo centro – Kauno gatve.

Projekto autoriai vadovavosi trimis  toli nuo mūsų lietuviškos realybės nuklydusiais projektais – Rummu karjero Estijoje, Kalifornijos Fremont karjerų ežerų rekreacinės teritorijos ir Šanchajaus (Kinija) karjerų Post – industrinio parko  sutvarkymo koncepcijomis.

Siūlo kurti pramogų miestelį

Architektų komanda siūlo  Kalnėnų karjero teritorijoje skurti naują lokalų  linijinį centrą, kuriame atsirastų visas poilsio centras – „miestelis“, į kurį nuo privažiavimo kelio vestų lajų tiltas, suteikiantis galimybę gėrėtis dirbtinio ežero panorama ir pasivaikščioti medžių viršūnėmis.  

Paplūdimyje numatoma įrengti dengtas pavėsines, piknikų stalus, tualetus. Viename iš šiaurinių sklypų numatoma įrengti  kavinė su lauko terasa ir 10 parkavimo vietų automobiliams. Gretimame šiauriniame sklype planuojamas dar vienas paplūdimys, uždumblėjusią teritoriją papildant smėliu. Ten pat turėtų būti nematorinių vandens transporto priemonių prieplauka su pontoniniais lieptais, valčių nuleidimo kelias ir  valčių nuomos – sanmazgų pastatas.

Pietinėje karjero pusėje siūloma įrengti vandenlenčių parką, o tarp šiaurinio ir pietinio kranto  galėtų būti nutiestas 200 metrų lynų kelias. Ten pat reikėtų statyti vandenlenčių parko aptarnavimo pastatą, kuriame būtų įrangos nuomos, prekybos bei administracinės patalpos,  sanmazgai bei nedidelė kavinė -baras.

Greta esančiame miške siūloma įrengti nuotykių parką – laipiojimą medžiuose, taip pat kauko treniruoklius, pritaikytus žmonėms su negalia, vaikams ir senjorams. Prie „centrinės aikštės“ turėtų atsirasti visus metus veikianti modulinė pirtis, prie jos žiemą galima būtų įrengti čiuožyklą.

Projekto idėjos autoriai tikina kad toks karjero sutvarkymas nereikalautų didelių investicijų.

Daugiau apie karjero sutvarkymo sprendinius galiame paskaityti  ttps://issuu.com/smediagroup/docs/jurbarko_karjeras_-_ai_kinamasis_ra_tas_forma?fr=sZDg4NzEwNDc5Mw

Nepanašus į realybę

„Kieno vaikai ar giminaičiai rašė? Čia dabar nauja mada – perkam gražias pasakas ir segam į segtuvus?“,- savivaldybės paskelbtos informacijos komentaruose rašė abejonių neslepianti jurbarkietė.

“Panašiau į realybę…  graudžią… Kokia prasmė girtis projektais, jei jie nebus įgyvendinti… Galėtu ir be projekto aptvarkyti tą vietą žmonių poilsiui…”,- žinią apie karjero  projektą komentavo kita moteris.  

Nors projekto autoriai ir nurodė kad visus pasiūlymus galima įgyvendinti etapais, sunku įsivaizduoti, kad Jurbarko savivaldybė kada nors turės tokių galimybių kaip Kalifornija ar Šanchajus. Beje, konkurse Jurbarko savivaldybei buvo pateikti aštuoni projektiniai pasiūlymai.  Daugiausia – studentų  komandų parengtų Vytauto Didžiojo progimnazijos renovacijos projektų, dvi komandos siūlė  griuvėsiais virtusio „Gandriuko“ vaikų lopšelio – darželio pastato  konversijos projektus.  Vienas jų siūlo griuvėsius transformuoti į bendruomenės centrą.

Konkurso organizatoriai  tikina, kad per devynerius metus savivaldybėms buvo sukurta per 260 idėjų. Tačiau realizuotos tik kelios: Elektrėnuose įrengtas rekreacinis parkas, Kuršėnuose – išmanusis tiltas. Ignalinoje planuojamas įgyvendinti sporto ir sveikatingumo centro „Šuolis“ projektas, Tauragėje statoma arena.

Ir suprantama dėl ko – investicijoms reikia pinigų, o savivaldybėms jų trūksta net būtiniausiems dalykams.

Didina finansinius įsipareigojimus

Šiemet taryba jau leido imti net dvi paskolas. Vasario 10 d. tarybos posėdyje  nuspręsta 679 tūkst. eurų paskolą naudoti daugiabučių aikštelėms modernizuoti, geriamojo vandens gręžiniui Šimkaičių seniūnijoje įrengti, saulės elektrinei finansuoti. Kone pusė paskolos  skirta Jurbarko kultūros centro pastato remontui.  Antroji paskola – beveik 1 mln. eurų skirta investiciniams projektams  finansuoti: 536 tūkst. eurų savivaldybei reikia elektriniams autobusams pirkti, 270 tūkst. eurų – privažiavimo keliui pramonės rajone įrengti, likusi paskolos dalis – mažesniems projektams finansuoti.

Praėjusių metų pabaigoje savivaldybė turėjo per 2,1 mln. eurų ilgalaikių paskolų ir beveik 900 tūkst. eurų trumpalaikių įsipareigojimų. Prie jų prisidėjo dar 1,6 mln. eurų šiemet paimtų paskolų. Finansinė padėtis nesuteikia didelių vilčių įgyvendinti siūlomas idėjas dar ir dėl to, kad  „Tauragė+“ strategijoje iki 2029 metų numatytiems projektams finansuoti savivaldybei prireiks ne mažiau kaip 1,5 mln. eurų.

Todėl užkaišioti miesto žaizdas idėjomis, už kurias iš anksto sumokėta, ne pats geriausias sumanymas – tokį sprendimą galima vadinti smegenų plovimu patikliems gyventojams. Kad nekiltų pasipiktinimas, laikykite tai mano nuomone.

Nuotraukos – architektūros studijos „Forma“ parengta projekto vizualizacija.