Neeilinis Jurbarko savivaldybės tarybos posėdis pirmadienį neįvyko – Jurbarko savivaldybės taryba atsisakė tvirtinti darbotvarkę, nes parengti sprendimo projektai, kaip reikalauja Reglamentas, nebuvo apsvarstyti nei viename tarybos komitete. Iki birželio 29 dienos, kai turėtų vykti eilinis savivaldybės tarybos posėdis, Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius dirbs be vicemero.
Neeiliniame tarybos posėdyje gyventojų išrinktiems politikams meras siūlė įsteigti dar keturias politinio pasitikėjimo pareigybes – antro vicemero, dviejų patarėjų ir tarybos sekretoriaus etatus. Pastarąjį įsteigti reikalauja Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityje Daiva Kerekeš. Balandžio 20 dieną Vyriausybės atstovė pasirašė teikimą, kuriame reikalaujama per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl tarybos sekretoriaus pareigybės įsteigimo. Įtaręs, kad taryba nežada balsuoti posėdžiauti ir priimti sprendimus, S. Mockevičius prašė politikų bent jau pritarti prašymui, kad Vyriausybės atstovė pratęstų reikalavimo įvykdymo terminą iki liepos 1 dienos, tačiau ir tam taryba nepritarė.
Praėjusią savaitę posėdžiavę jungtiniame komitete tarybos nariai pareikalavo, kad į posėdį atvyktų Vyriausybės atstovė, tačiau neeiliniame posėdyje D. Kerekeš nedalyvavo.
Pasak advokato Gvido Byčiaus, Vietos savivaldos įstatyme nėra tiesioginio reikalavimo įsteigti tarybos sekretoriaus pareigybę, todėl kol Seimas ištaisys šią klaidą, taryba gali dirbti be jo ir taip taupyti biudžeto lėšas.
Mero S. Mockevičiaus teikime nėra nurodyta, kiek tarybos sekretoriaus pareigybė kainuotų rajono biudžetui, tik sprendimo projekto aiškinamajame rašte informuojama, kad šios pareigybės atlyginimo koeficientas nuo 6,4 iki 12 pareiginės algos bazinių dydžių.
Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis yra 186 eurai. Jei sekretoriui butų nustatytas bent 10 koeficientas, jis „į rankas“ gautų 1164 eurus, bet savivaldybei per metus jo išlaikymas kainuotų 22,7 tūkst. eurų. Toks pat atlyginimo koeficientas numatytas ir mero patarėjams, kurių S. Mockevičius praėjusias dvi kadencijas neturėjo. Vicemerui įstatymas numato 15,6 pareiginės algos bazinių dydžių atlyginimą – 2901 eurą „ant popieriaus“ arba 1755 eurai į rankas.
Taigi, jei Jurbarko savivaldybės taryba vis dėlto pritartų ir įsteigtų, kaip prašo S. Mockevičius, dviejų vicemerų, dviejų patarėjų ir tarybos sekretoriaus pareigybes, jų išlaikymas kasmet kainuotų vidutiniškai apie 140 tūkst. eurų.
S. Mockevičius kol kas taryboje turi tik vienus aiškius šalininkus – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus, jau pasiūliusius vicemere skirti tarybos narę Audronę Balčiūnienę. Šios frakcijos seniūnas Donatas Jackis suabejojo, ar taryba nesiekia tiesioginio valdymo ir naujų rinkimų.
„Nežinau, kokia siekiamybė – ar kad išvis niekas nedirbtų mero komandoje?(…) Labai keistai atrodom, tai gal jurbarkiečiams turite paaiškinti tą savo poziciją – ar yra nenoras dirbti vardan Jurbarko, ar koks kitas tikslas“,- svarstė D. Jackis.
Vietos savivaldos įstatymo 25 str. 2 dalis nustato, kad administracijos direktorių ir vicemerą (vicemerus) meras turi paskirti per tris mėnesius nuo priesaikos priėmimo dienos. Priesaiką S. Mockevičius ir tarybos nariai priėmė balandžio 18 dieną, tad laiko įstatymo reikalavimui įvykdyti dar yra.