Jurbarko rajone Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai dėl kylančios grėsmės iš šeimų paima santykinai daug vaikų, gerokai daugiau nei kitose savivaldybėse. Tėvai, patekę į šios tarnybos akiratį, pirštu rodo į vieną asmenį ir kaltina jo ambicijas, tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad vaikų globa tapo verslu beveik be rizikos ir su garantuotomis pajamomis.
Pas budinčius globėjus – iš mokyklos suolo
Tokią prielaidą leidžia daryti ir paskutinė, Skirsnemunėje gyvenančios šeimos istorija, kai iš neįgalios mamos buvo paimti trys vaikai ir išskirstyti į skirtingas šeimas.
Kad vaikų iš Jurbarko savivaldybėje gyvenančių šeimų paimama kur kas daugiau nei kitur, patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikti skaičiai. 2020 m. Jurbarke globa buvo nustatyta 22 vaikams, 2021 metais – 17 vaikų, 2022 metais – 49, 2023 – 43 vaikams.
Tuo pat metu kitose Tauragės apskrities savivaldybėse iš šeimų paimamų vaikų skaičius nepakito. Per neilgą laiką dvigubai ar net daugiau išaugęs vaiko teisių pažeidimų skaičius sukėlė nerimą Jurbarko savivaldybės vadovams, todėl pradėta ieškoti pažeidimus sukeliančių ir savivaldybės ir valstybės biudžetą gerokai ištuštinusių priežasčių. Ypač daug abejonių sukėlė sprendimai iš šeimų paimti po 5 – 8 vaikus, nors vyresnieji jau skaičiavo dienas iki pilnametystės. Nors prieš juos nebūdavo naudojamas smurtas, vaiko teisų apsaugos specialistai nustatydavo, kad tokių vaikų gyvybei vis tiek gresia pavojus – pas budinčius globėjus juos išveždavo tiesiai iš mokyklos.
„Ir tai buvo daroma periodiškai. Keli tokio amžiaus vaikai buvo nuvežti į krizių centrą – dėl to net Seimo nariai buvo susirūpinę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai yra sakę, kad vaikų, vyresnių kaip 14 metų, išvis nereikėtų iš šeimų atiminėti – jiems reikėtų teikti kitokias paslaugas, bent jau tokias, kaip palydimoji globa. Koks pavojus gyvybei jiems gali grėsti, jei jie jau stipresni už latrę motiną? Argi 14 metų pana nesugeba pasidaryti valgyti – išsivirti kiaušinį, išsikepti blynų?
Juo labiau, kad jei reikia, šeimai priskiriama individualios priežiūros darbuotoja, kuri mokina mamą elementarių dalykų. „Jurbarko socialinės paslaugos“ turi visą būtį 5 atvejo vadybininkų ir dar daugiau socialinių darbuotojų. Klausimas, ką jie veikia, kai dabar paimamų vaikų sumažėjo?“- svarstė viena Jurbarko savivaldybėje dirbanti socialinė darbuotoja.
Vaikų globai – milijonai eurų
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai neįžvelgia jokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių Jurbarke iš šeimų paimamų vaikų skaičius pastaraisiais metais padvigubėjo.
„Manome, kad Jurbarke atvejų augimo priežastys tokios pat, kaip ir visoje Lietuvoje, t. y. gauname daugiau pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, tad dažniau pavyksta identifikuoti ir tuos atvejus, kai vaikams reikia pagalbos. Augantis pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičius rodo, kad mūsų visuomenė vis labiau atpažįsta netinkamą elgesį, didėja nepakantumas smurtui prieš vaikus bei kitiems vaiko teisių pažeidimams ir yra labiau linkę kreiptis pagalbos dėl skriaudžiamo vaiko“,- paaiškino Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarybos ryšių su visuomene skyriaus vedėja Alina Žilinaitė.
Vis dėlto Jurbarko savivaldybės vadovams ir tarybai pradėjus ieškoti priežasčių, situacija ėmė grįžti į įprastas vėžes. 2024 metais iš Jurbarko savivaldybėlėje gyvenančių šeimų laikinai globai paimti tik 22 vaikai. Ne visada ir teismas jau duoda leidimą paimti iš šeimų ant pilnametystės slenksčio esančius paauglius.
Smarkiai augant iš šeimų paimamų vaikų skaičiui, kilo ir budinčių globotojų poreikis. 2022 metais Jurbarko rajone dirbo tik du budintys globotojai, jų šeimose buvo apgyvendinta 10 vaikų. 2023 metais trys budintys globotojai prižiūrėjo 11 vaikų. Tiek pat vaikų laikinai globai jiems buvo perduota ir pernai. Jurbarko savivaldybės duomenimis, pernai buvo šeši, o šiemet iki gegužės vidurio buvo keturi atvejai, kai prireikė laikinų globėjų paslaugų, jiems perduoti 8 vaikai.
Net ir tuo metu, kai budintis globotojas neprižiūri nei vieno vaiko, jam mokama1,1 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoka – 1048 eurai per mėnesį. Nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos Jurbarko savivaldybė budintiems globotojams už kiekvieną vaiką globojamą vaiką dar prideda po 0,75 MMA. Šiemet tai sudaro 778,5 euro, o už vaikus iki 3 metų ar paauglius nuo 12 metų – po 0,85 MMA, tai yra 882,3 euro. Apgyvendinus vaiką, globotojui išmokama 0,3 MMA įsikūrimo išmoka vaiko gyvenimo sąlygoms pritaikyti – 311, eurų. Be to, globojamiems vaikams mokama valstybės pagalbos pinigai, globos išmokos.
Dar didesnės išmokos numatytos nuolatiniams globotojams, kurie globos paauglius nuo 12 metų. Jiems bus mokama 2 MMA išmoka: nuo 2025 metų sausio 1 dienos nuolatiniai globotojai Jurbarke gaus 2076 eurus per mėnesį už faktiškai prižiūrimą vaiką. Jei šeimoje bus globojamu du paaugliai, 2024 m. rugpjūčio 28 d. priimtame Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendime numatyta globotojams atlygį didinti 0,75 MMA (778,5 euro) už kiekvieną vaiką. Pernai tokių globotojų Jurbarke nebuvo, tikina Jurbarko savivaldybės administracijos direktorė Rūta Vančienė.
Sistema be asmeninės atsakomybės
2025 m. sausio 1 d. duomenimis, Jurbarko rajono savivaldybėje globojami 88 vaikai. Savivaldybės mokamą paramą gauna visi globėjai, kuriems priskirti vaikai globai. 2024 ir 2025 metais globėjams (globotojams) buvo perduota nepilnamečių vaikų iki 18 metų. 2024 metais iš viso fiksuoti 19 globų (rūpybų) atvejų, o iki 2025 m. gegužės 12 d. – 10.
Vaikų globa 2022 – 2024 metais valstybės ir savivaldybės biudžetui jau kainavo 2 mln. 71,1 tūkst. eurų. 2022 metais iš savivaldybės ir valstybės biudžetų globotojams už darbą atlyginti ir globojamiems vaikams išlaikyti buvo išmokėta 585,8 tūkst. eurų, 2023 metais – 767,9 tūkst. eurų. 2024 metais Jurbarko rajono savivaldybė už budinčių globotojų paslaugas VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ išmokėjo 118 939,58 Eur.
„Anksčiau už kiekvieną paimtą iš šeimos vaiką atsakydavome asmeniškai. Iki Matuko reformos, darbuotojas vaiką paimdavo tik realiai kritiniais atvejais. Jei esi profesionalas, žinai, kad vaiko paėmimas yra veikimas prieš dievo valią, nes vaikas yra tėvų, šeimos dalis. Visi puikiai žinome, kas yra kraujo ryšys, ir kokia bebūtų bloga mama, bet ji yra sava. Aš visada laikiausi nuostatos, ir kuo toliau, tuo labiau nesigailiu nei dėl vieno nepaimto vaiko“,- tvirtina viena iš Jurbarko savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje anksčiau dirbusių specialisčių.
Pasak jos, jei šeima silpna, jei reikia teikti pagalbą, bet vaiką reikia išlaikyti tėvų šeimoje, išskyrus tuos atvejus, kai fizinis ar seksualinis smurtas. Skurdas, nepakankama priežiūra, priklausomybės nėra ta priežastis, kad vaikas turėtų būti atskiriamas nuo savo šeimos. Valstybė turi sukūrusi paslaugų sistemą ir jų paketas šiuo metu yra labai didelis. Blogai tai, kad kai kurių vaikų laikina globa labai užtrunka. Paėmus mažą vaiką, per 3 – 4 mėnesius turi būti išspręstas jo įvaikinimo ar globos klausimas, o ne laikyti pas budinčią globotoją 1,5 metų – toks atvejis yra buvęs Šilalėje su vienu Jurbarko savivaldybės vaiku.
Anksčiau buvo po kelis vaiko teisių skyriaus specialistus rajonuose ir seniūnijų socialiniai darbuotojai. Sukūrus didžiulę vaiko teisių apsaugos sistemos struktūrą su daugybe etatų ir gerai finansuojamais Globos centrais, atvejo vadybininkais. Specialistės nuomone, Valstybės kontrolei derėtų analizuoti, ar Lietuvos valstybei tai ne per brangu. Naktinių iškvietimų ne tiek daug, o budėjimas visą parą kainuoja brangiai – gal užtektų vieno pareigūno policijos komisariate.
Atsakymų: 1
Vaiko teisių “gynėjai” rašo melagingus parodymus teismams, teismai sprendžia šias bylas atmestinai, (besąlygiškai priima tik vaiko teisių pateiktą informaciją, o tėvų ir liudininkų, net specialistų parodymus ignoruoja. Ši, mano nuomone nebaudžiama mafija, mano esą dievai, turintis teisę spręsti žmonių likimus, atskirti vaikus nuo tėvų ir tėvus nuo vaikų. Tai tiesiogiai prieštarauja LR Konstitucijos nuostatai (39 str.): „Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą.” LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (7 str.): „Kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną.” Globėjai nėra tėvas ir motina dalis jų šios schemos siurbelės. Jei šie pinigai būtų skirti šeimų tikroms problemoms spręsti, nereikėtų jokių globėjų. Šakalienė kartu su savo svyta turėtų būti nuteista už antikonstitucinius įstatymus, nukreiptus į šeimų išskirimą.