Vos prieš keletą mėnesių Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašė savivaldybių garantuoti už banko paskolą, reikalingą projekto išlaidoms apmokėti, dabar vėl kiša ranką į savivaldybių biudžetus ir visuomenės pinigų sąskaita prašo didinti kapitalą išperkant 900 naujų akcijų. Jurbarko dalis sudarytų 218 tūkst. eurų. Toks prašymas vienareikšmiai leidžia suprasti, kad sumokėdami rinkliavą už atliekų tvarkymą, dar turime antrą kartą sumokėti duoklę už aplaidų bendrovės administracijos ūkininkavimą.
Skęsta skolose paslaugų tiekėjams
Lapkritį keturių savivaldybių valdoma atliekų tvarkymo bendrovė paprašė Jurbarko savivaldybės suteikti garantiją 138, 8 tūkst. eurų paskolai vienerių metų laikotarpiui. Projekto „Tauragės regiono maisto/virtuvės, įskaitant ir žaliųjų, atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ veikloms apmokėti įmonei pritrūko beveik 500 tūkst. eurų. Bendrovės vadovė neslėpė, kad gavus projektui žadėtą Europos Sąjungos paramą, dalis paskolos lėšų bus panaudota skoloms grąžinti.
O jų įmonė jau sukaupė beveik 1,5 mln. eurų. Daugiausia yra skolinga atliekų vežėjams – net 900 tūkst. eurų. Dėl to bendrovė „Econovus“ teismui jau pateikė du ieškinius, sprendimo, matyt, ieško ir „Ecoservisas“.
Tokią informaciją Šilalės savivaldybės tarybos nariams pateikė naujoji įmonės direktorė Donvina Arlauskienė ir jos pavaduotoja Rimantė Gailienė. Su politikais jos susitiko turėdamos vieną tikslą – gelbėti įmonę nuo gręsiančio bankroto. Pavojaus signalas nuskambėjo, kai bendrovės nuostolis viršijo ½ įstatinio kapitalo.
Įmonė prašo savivaldybių dar kartą mesti jai gelbėjimosi ratą – išleisti 900 naujų akcijų. Tauragės savivaldybė tam tam turėtų skirti 305 tūkst. eurų, Jurbarko – 218 tūkst. eurų, Šilalės – 187 tūkst. eurų, Pagėgių – 71 tūkst. eurų. Dalis pinigų už akcijas, pasak D. Arlauskienės, irgi būtų skirti skoloms grąžinti.
„Nebeturime apyvartinių lėšų įmonės veiklai užtikrinti, einamosioms sąskaitoms apmokėti – esame tiekėjams nepatrauklūs klientai. Negalime užbaigti ir pradėtų projektų“,- Šilalės politikams teigė D. Arlauskienė.
Prabilo apie veiklos nutraukimą
Pernai Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras gavo 890 tūkst. eurų nuotolių, kelių metų suminis nuostolis išaugo iki 2,4 mln. eurų. Dėl to įmonės vadovės kaltina savivaldybes, kurios neskubėjo didinti 1 t atliekų sutvarkymo kainos. Iki praėjusio rudens savivaldybės mokėjo po 96 eurus (be PVM), nors savikaina, pasak R. Gailienės, buvo trečdaliu didesnė – 128 eurai. Dėl to 2022 metais įmonė negavo 731 tūkst. eurų, pernai – 500 tūkst. eurų pajamų.
Nuo neatmenamų laikų virš Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro kabo skola Europos Komisijai. Laiku neatlikus Leikiškių sąvartyno įrengimo darbų, buvo pareikalauta, kad bendrovė grąžintų 856 tūkst. eurų paramos lėšų ir 269 tūkst. eurų delspinigių – iš viso 1,1 mln. eurų. Kol kas yra grąžinta tik 557 tūkst. eurų.
„Savivaldybėms nepriėmus sprendimo, gali teikti spręsti klausimą dėl įmonės veiklos tęstinumo. Atliekų surinkimas ir tvarkymas yra visuomenės interesas, pasekmės neįsivaizduojamos“,- įspėjo D. Arlauskienė Šilalės politikus.
Vis dėlto Šilalės savivaldybės vadovai pažado atverti biudžeto piniginę nedavė. Teisininkai konstatavo, kad savivaldybė gali investuoti tik į projektus, kurie didina įmonės turtą, o skolų grąžinimas anaiptol nėra toks projektas.
Bet grįžkime prie Jurbarko reikalų. Neseniai džiaugėmės, kad savivaldybė nesutiko didinti rinkliavos už atliekų tvarkymą, kol nebus Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos sprendimo. Tik kažin, ar tikrai verta buvo džiaugtis.
Atliekų mažėja, mokam daugiau?
Nuo 2020 balandžio Jurbarko rajono gyventojai už atliekų tvarkymą moka tiek, kiek dabar mokės kitų savivaldybių gyventojai, o tai galimai reiškia, kad dvejus metus iš eilės gerokai permokėjome. Dar įdomiau skamba rajono biudžeto, į kurį patenka rinkliavos lėšos, skaičiai.
2021 metais surinkta 705 tūkst. eurų, 2022 metais – 660 tūkst. eurų, 2023 metais – 925 tūkst. eurų vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą. Jei rinkliava nuo 2021 metų nebuvo didinama, kodėl pernai jos surinkta net 35 proc. daugiau?
Bet tai ne vienintelis abejonių keliantis klausimas. Jurbarko rajono biudžete, kurio paskutinės pataisos buvo patvirtintos gruodžio 21 dieną, nurodyta, kad Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui pervesti visi 925 tūkst. eurų. Abejonių nekiltų, jei atliekų kiekiai kasmet nemažėtų. Nors praėjusių metų duomenys dar neskelbiami, tai visiškai patvirtina ankstesnių trejų metų skaičiai. 2020 metais Jurbarko rajone surinkta ir į Leikiškių sąvartyną atgabenta 5400 t komunalinių atliekų, 2021 metais – 5217 t, 2022 metais – 4863 t. Per tą patį laiką nuo 526 iki 482 t sumažėjo ir žaliųjų bei bioskaidžių atliekų surinkimas.
Užtat padidėjo antrinių žaliavų ir pakuočių kiekiai rūšiavimo konteineriuose – nuo 936 t iki 1007 t. Už pakuočių surinkimą gyventojams mokėti nereikia.
Visuomenei svarbu ne tik sėkminga įmonės veikla, bet iš mūsų surinktų pinigų panaudojimas. Jurbarko savivaldybė turėtų atsakyti, ar tik ne mūsų rajono gyventojų sąskaita gelbėjama įmonė, už kurios veiklą atsakinti savivaldybių merai.