Gyvenu Jurbarke

Ginekologės pacientė: „Gydytojai nepavyko manęs nužudyti“

Kaskart, kai tik išgirsta kalbant apie Jurbarko ligoninę, trisdešimtmetę jurbarkietę Astą (vardas pakeistas, tikrieji asmens duomenys autorei žinomi) perveria skausmas, neleidžiantis užmiršti šioje gydymo įstaigoje  patirtų kančių. Moteris gavo jai priklausančią kompensaciją už sveikatai padarytą žalą, tačiau susitaikyti su tuo, kad gydytoja liks nenubausta, iki šiol negali. Po to, kai šiaip ne taip išsikapstė iš  mirties nagų, Asta įsitikinusi, kad tokiems medikams, kaip akušerė ginekologė Vilma Čepulienė, negalima leisti gydyti žmonių.     

Laukė, kol medikai pavalgys

Istorija visai „šviežia“ – Sveikatos apsaugos ministerija dar tebetiria Astos skundą, kuriame  prašoma įvertinti, ar  ją į kapus vos nenuvariusi  medikė verta turėti gydytojos licenciją ir leidimą operuoti. Praėjusių metų lapkričio 24-ąją važiuodama į Jurbarko ligoninę įprastam, kaip teigė gydytoja, gimdos gleivinės išvalymui, moteris tikėjosi jau kitą dieną grįžti į darbą. Tačiau po Jurbarko medikų atliktos nedidelės procedūros, pacientei buvo atliktos net dvi skubios operacijos Kauno sveikatos mokslų universiteto  klinikų ligoninėje, o būrys ten dirbančių ginekologių ir chirurgų ilgą  laiką  nerimavo dėl trisdešimtmetės gyvybės.

 Į Jurbarko ligoninę jauna moteris buvo atsiųsta dėl nereguliarių mėnesinių: kelias savaites nuolat pasirodydavo kraujas, jautėsi blogai, buvo silpna. Apžiūrėjusi pacientę, Jurbarko ligoninės gydytoja akušerė – ginekologė Vilma Čepulienė informavo, kad reikalinga daryti gimdos gleivinės išvalymą ir po poros dienų paskyrė operaciją, kurią pati ir padarė.

Atsibudusi iš narkozės,  Asta raitėsi nuo skausmo, todėl iš skyriaus  buvo nuvėžėta apžiūrai į gydytojos kabinetą pirmame aukšte. „Gydytoja apžiūrėjo mane net neuždariusi kabineto durų,  nors koridorius buvo pilnutėlis traumatologo konsultacijos laukiančių žmonių. Dėl to jaučiausi labai nejaukiai, bet neišdrįsau gydytojai pasakyti pastabą. Patikrinusi endoskopu, gyd. V. Čepulienė trumpai tarstelėjo, kad „galėjo pradurti gimdą“ ir pasakė, kad siųs mane į  Kauną, bet iškart įspėjo, kad „greitoji dabar išvažiavusi, kai grįš, darbuotojai pavalgys ir galėsit važiuoti“,- prisiminė Asta.

Komplikacija buvo nustatyta iškart po operacijos, apie 10.30 val., tačiau Klinikose jurbarkietė atsidūrė tik 15 val. – niekas nesiaiškino, ar „greitukės“ medikai taip ilgai pietavo, ar gydytoja nesusiprato organizuoti skubaus pervežimo į aukštesnio lygio ligoninę. Moteris pasakojo, kad Jurbarke jai visą laiką buvo lašinami nuskausminamieji, tačiau skausmas tik  stiprėjo, o kas vyko greitosios pagalbos automobilyje ir  Klinikų skubios pagalbos – priėmimo skyriuje, atsimena ne viską. „Dabar galvoju, kad nuo baisaus skausmo tarpais prarasdavau sąmonę“,- tikina Asta.

Po Klinikų gydytojų apžiūros paaiškėjo, kad Jurbarko ligoninėje atliekant gimdos gleivinės išvalymą, ginekologė ne tik pradūrė gimdos sieną, bet ir daugelyje vietų subadė plonąją žarną, dėl ko išsivystė ūmus peritonitas ir kilo pavojus gyvybei. Kaune nustatyta, kad pacientė buvo 11 savaitę nėščia,  pašalino nesivystantį vaisių ir apie 30 cm subadytos plonosios žarnos ir suformuoti dvigubą stomą – maišelį išmatoms.    Su juo trisdešimtmetė moteris vaikščiojo daugiau kaip tris mėnesius.

Operavo be echoskopo, pasikliaudama pojūčiais

Klinikose iš narkozės atsibudusiai jurbarkietei chirurgai pasakė, kad nuo šiol galės švęsti antrą gimimą. Ligoninėje klinikose Asta gulėjo 10 dienų, visą tą laiką jai buvo leidžiami stiprūs nuskausminamieji.

„Dėl Jurbarko ligoninėje patirtų sužalojimų ilgai negalėjau sėdėti, nes po gimdos ir žarnyno  operacijos be perstojo skaudėjo pilvą, pūliavo stomos išvedimo vieta. Negalėjau atlikti įprastų namų ruošos darbų, kitų žmonių pagalbos reikėjo atliekant asmeninę higieną, rengiantis, atliekant bet kokius darbus, kurių metu buvo būtina pasilenkti, ką nors pakelti, paimti. Vaikas net bijodavo prisiglausti, taip man viską skaudėjo. Guodė tik tai, kad Jurbarko gydytojai nepavyko manęs nužudyti“,- nevilties neslėpė Asta. Gyventi su stoma ir nuolat svarstyti, kiaip šalia tavęs jaučiasi kiti šeimos nariai, yra baisus dalykas.

Be vaistų nuo skausmo ji neišeina iš namų ir dabar, nors po  V. Čepulienės atliktos procedūros jau praėjo daugiau nei pusė metų. Kovą Astai buvo atlikta antra žarnyno operacija, po kurios susidarė skausmingas, ilgai pūliavęs randas. Dėl to žarnyno spazmai kartojasi nuolat, jurbarkietė negali valgyti įprasto maisto. Konsultavęs chirurgas ją įspėjo, kad spazmai gali kartotis visą laiką.

Šių metų pradžioje dėl žalos atlyginimo ji kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Medikų komisija, išanalizavusi visas aplinkybes, jai paskyrė daugiau nei 11 tūkst. eurų  turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes nustatė, kad „žala pacientės sveikatai kilo dėl pasitelktos operacijos technikos, gimdos abrazija atlikta nematant gimdos ertmės vaizdo, remiantis tik jutiminiu patyrimu, naudojant specialius įrankius“.

Atliekant tyrimą, Jurbarko ligoninės atstovai Sveikatos apsaugos ministerijos komisijai teigė, kad „komplikaciją operacijos metu galėjo lemti tai, kad sunkiai dilatavosi gimdos kaklelis, taip pat papildomos aplinkybės, kaip buvusi cezario pjūvio operacija ir likęs randas, jo gijimo ypatybės, nesivystančio nėštumo aplinkybės, kai gimdos sienelės yra lengviau ir greičiau pažeidžiamos, moters anatominės ypatybės, kurių negalime žinoti“.

Sveikatos apsaugos ministerijos komisija atkreipė dėmesį, kad visos nurodomos Jurbarko ligoninės aplinkybės operaciją atlikusiai gydytojai buvo žinomos. Iš anamnezės buvo žinoma, kad pacientei buvo atlikta CPO, likęs randas, nesivystantis neštumas. Komisijos išvadose rašoma, kad „gydytoja surinkusi pacientės anamnezę galėjo pasirinkti kitą operacijos atlikimo metodiką, t. y. atlikti ją naudojant echoskopą ir taip galimai išvengti žalos pacientės sveikatai“.

Iš to aišku, kad Jurbarko ligoninės gydytoja operavo  pacientę prieškariniais metodais –  aklai, pasikliaujant pojūčiais, be echoskopo, kuris dabar jau stovi vos ne kiekvieno konsultuojančio ir operuojančio gydytojo kabinete.

Sutikimas nėra nuosprendis sau

Tokios faktinės šios skaudžios istorijos aplinkybės. Bet yra dar ir moralinė pusė. Daug skausmo iškentusi ir pagrįstai Jurbarko ligoninėje dirbančios gydytojos kompetencija suabejojusi jurbarkietė iš sveikatos priežiūros įstaigos vadovų nesulaukė nei vieno paguodos ar atsiprašymo žodžio.

Atvirkščiai,  atsakydama į jos skundą, Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė priminė, kad prieš operaciją ji pasirašė dokumentą „Pacientės sutikimas gimdos abrazijai“, kuriame buvo išsamiai supažindinta su  galimomis chirurginės operacijos  komplikacijomis.

„Gimdos ir gretimų organų, šiuo atveju ir plonosios žarnos perforacija vakuumo aspiracijos ir gimdos abrazijos metu įvyko komplikacija, kuri pagal pasaulinę statistiką yra pasitaikanti nuo 1 iki 5 proc. Tačiau, kaip ir bet kuris medicininis ar chirurginis procesas, operacijos metu komplikacija gali įvykti“,- teigiama Jurbarko ligoninės  paaiškinime Sveikatos apsaugos ministerijai.

„Žinoma, sutikimą operacijai aš pasirašiau. O kuris nepasirašo? Norėčiau paklausti ligoninės  vadovų, ar sutikimas yra leidimas save žaloti? Juk niekas ir nepasako, kad po tokios operacijos tu gali ilgam likti nedarbingas ir kentėti  nesibaigiančius skausmus. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dabar yra netgi tablečių, bet man jų neskyrė. Galiu tik įtarti, kad operacija pasirinkta specialiai – juk Ligonių kasos už ją moka daugiau nei už tablečių išrašymą. Manau, kad toks Jurbarko ligoninės požiūris į padarytą žalą mano sveikatai yra daugiau nei nesąžiningas, todėl paprašiau Sveikatos apsaugos ministerijos atsakingų asmenų spręsti, ar ši gydytoja gali atlikti operacijas ir konsultuoti ligonius. Tokios klaidos, kaip mano atveju, nėra atsitiktinės, tai susiję su medikų kompetencija“,- svarstė Asta.

Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja R. Lukšienė, atsakydama į  gyvenuJurbarke.lt pateiktus klausimus, baisėjosi tokiu pacientės požiūriu: „Informuoto sutikimo idėja remiasi paciento suvokimu ir to suvokimo patvirtinimu raštu, kad jam yra suprantamas gydymo metodas, parinktos procedūros esmė, jos rizikos ir kad pacientui buvo paaiškinti alternatyvūs gydymo metodai bei jų rizikos. Jūsų klausime pavartota frazė „sutikimas save žaloti“ yra iš esmės klaidinga ir neatitinkanti aukščiau išdėstytos informuoto paciento sutikimo esmės“.

R. Lukšienė tikina, kad „gydytoja akušerė ginekologė Vilma Čepulienė turi galiojančią medicinos praktikos licenciją ir turi teisę verstis gydytojo akušerio ginekologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, „niekada nebuvo praradusi medicinos praktikos licencijos“, o „išskirtinai dėl gydytojos akušerės ginekologės Vilmos Čepulienės veiksmų Įstaigai nebuvo iškeltų bylų“.

Kaltino pareigų neatlikimu

Tačiau dar nepamišta tragedija, dėl kurios 2009 metais mirė  Jurbarko ligoninėje gimęs naujagimis. Valstybinė medicininio audito inspekcija  padarė išvadą, kad 2009 m. gegužės 20 d. gimdymo skyriuje  teiktos paslaugos buvo netinkamos, nes gydytoja akušerė V. Karaliūnaitė ( dabar Čepulienė) dirbtinai sužadinusi gimdymą, nuo 13.30 iki 17.09 val.  nuolat nestebėjo vaisiaus būklės, vaisiaus širdies tonų nefiksavo kardiotokogramoje. Šeimos iniciatyva gydytojai buvo iškelta byla dėl tarnybos pareigų neatlikimo, kuri 2014 metais nutraukta suėjus senačiai.

Gydymo įstaigoje sužalotai Astai pikta dar ir dėl to, kad žalą jai atlygino ne ligoninė, negalinti užtirinti saugaus gydymo, o Teritorinės ligonių kasos iš mūsų visų sumokėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. 

„Suprantu, kad medikų tragiškai trūksta, ir mes turime džiaugtis, kad Jurbarke dar yra ligoninė, į kurią atvyksta dirbti jaunų gydytojų. Bet tokių atvejų, kaip mano sužalojimas, neleistina pateisinti medikų trūkumu. Savivaldybė, kuri yra ligoninės steigėja, taip pat turėtų susirūpinti gydytojų kompetencija“,- įsitikinusi jurbarkietė.

Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymas apsaugo sveikatos priežiūros įstaigas nuo ieškinių, o gydytojus – nuo kaltės dėl  padarytų klaidų,  tačiau visuomenė turi tiesę žinoti apie ligoninėje įvykusius nepageidautinus įvykius. Bent jau dėl to, kad galėtume rinktis tą įstaigą ir tą gydytoją, kuriuo pasitikime.  

Atsakymų: 4

  1. Kaip moteriai tai man net skaitant asaros rieda. Nesuvokiamas ziaurumas, nekompetencija, atmestinumas. Dar tas Luksienes atsakymas, ta gynybos pozicija.. p*dc. Tai nors pripazintu kalte, o cia dar pacienta kaltina. Paskutiniu metu kiek is aplinkiniu patirciu teko pasiklausyt, tai kazkoks sovietmecio lygis, gydytojai tarsi su nupirktu diplomu elgiasi butent sioj ligoninej. Neturiu ka pridurt, stiprybes… Gydytojai be Hipokrato priesaikos…

  2. Jaugu būtu norėjus nuūudyt tai ir būfu nužudžius. Kvailas pavadinimas.

  3. Nuo šios ginekologės nekompetencijos ir aš nukentėjau.. Užuojauta moterei bei kitoms,kas susidūrė ir nukentėjo nuo jos nemokėjimo dirbti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *