Gyvenu Jurbarke

Mūsų stotis – nedidelė ir nebrangi?

Trečiadienio popietę rekonstruojamos Jurbarko autobusų stoties teritorijoje trys vyrai tingiai stumdė žvyrą ant dar pernai paklotų trinkelių. Čia niekas niekur neskuba – Jurbarko savivaldybė pranešė, kad statybos darbus tikimasi baigti liepą, bet dar užtruks dokumentų tvarkymas.

Naujasis pastatas jau traukia jurbarkiečių ir per miestą važiuojančių keliautojų akis, ypač – 11 metrų aukščio laikrodžių bokštas ir fasadą puošianti metalinė sienelė su Jurbarko krašto miestelių ir kaimų pavadinimais. Architektas Erikas Klinavičius pasistengė sudaryti įspūdį, kad stotis sujungs visus mus, gyvenančius prie Nemuno ir toliau nuo jo. Jis vykdo ir projekto įgyvendinimo priežiūrą.

Jurbarko autobusų parko direktorius Arvydas Štulas įsitikinęs, kad antro tokio originalaus stoties pastato mūsų šalyje nėra. Tačiau daugelį jurbarkiečių stebina didžiulė trinkelėmis išklota stoties aikštė. Žmonės spėja, kad ne stoties pastatui, o būtent aplinkai tvarkyti išleista daugiausia lėšų, dėl to būsimą stotį jau praminė „aerouostu“ .

Sutartį su rangovais – bendrove „Rolginta“ savivaldybė pasirašė dar 2020 metų pabaigoje. Stoties rekonstrukcija (taip projekte vadinama statyba) turėjo kainuoti 1,7 mln. eurų, didžio dalis lėšų – 1,4 mln. eurų buvo skirta ES paramos fondų. Iš Jurbarko rajono biudžeto buvo planuojama skirti ketvirtadalį statybai reikalingų lėšų – apie 350 tūkst. eurų.

Tačiau Stoties rekonstrukcija brango net tris kartus ir būtent savivaldybės biudžeto sąskaita. Praėjusių metų lapkričio mėnesį rangovai surašė du defektinius aktus, o savivaldybė sutiko papildomiems darbams skirti per 219 tūkst. eurų. Sausio 3 dieną „Rolginta“ pareikalavo neatliktus darbus pabranginti dar 186 tūkst. eurų arba 19,8 proc. – tiek, kiek pernai Lietuvai smogė infliacija. Todėl stoties rekonstrukcijos kaina išaugo iki 2mln. 116 tūkst. eurų, o rajono biudžetui ji kainuos ne mažiau kaip 700 tūkst. eurų. O tai sudaro maždaug trečdalį , o ne ketvirtadalį, kaip buvo planuojama, stoties kainos.

Autobusų parko direktorius A. Štulas tikina, kad stotis nei didelė, nei brangi. „Tik atrodo didelė o iš tiesų vos 200 kv. m. – mažesnė už kai kurių žmonių namus. Ją išdidina tik dengti peronai, bet nuimk stogą ir stotis atrodys mažytis pastatukas. Kas sako, kad tokios nereikėjo, tai gal sutiks, kad ir bibliotekos tokios nereikėjo- galima buvo sudėti langus, apšiltinti, ir būtų tikę“,- kritikos oponentams negailėjo A. Štulas.

Autobusų parko direktorius sutinka, kad stotimi naudosis nedaug autobusų – per Jurbarką važiuoja tik Klaipėdos, Šilutės, Kauno, Vilniaus, dar Tauragės autobusai. Už kiekvieną įvažiavimą į stotį imama 1,5 euro, tačiau per visus praėjusius metus pavyko surinkti tik 19 tūkst. eurų.

„O kas gali pasakyti, kad tų autobusų nevažiuos daugiau? Kuo toliau, tuo labiau žmonės raginami persėsti į visuomeninį transportą. Tada ir stotis bus reikalinga“,- įsitikinęs A. Štulas. Direktorius tiksisi, kad į stotį užsuks ne tik laukiantys autobusų, bet ir niekur nevažiuojantys jurbarkiečiai – kad ir išgerti kavos.

Atsakymų: 1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *