Prisėdus prie kompiuterio ar turint rankose išmanųjį telefoną galima įsigyti visko – nuo paslaugų kuponų, maisto produktų iki automobilio ir tolimų kelionių į egzotiškas šalis. Deja, įsijausti į gyvenimą socialiniuose tinkluose pavojinga – patikliems gresia nemaži praradimai.
Sugundė maža kaina
Fotografija besidomintis Algis neseniai aptiko žinutę su fantastišku pasiūlymu įsigyti fotoaparatą „Leika M11“ už protu nesuvokiamą mažą kainą – 109 eurus. Nors prie „riboto laiko pasiūlymo“ buvo nurodyta, kad daiktas anksčiau kainavo 8995 eurus, įspėjimo signalas vyriškio galvoje nesuskambėjo. Nepasirodė keista nei svetainė, už dyką dalijanti brangias foto kameras, nei keistas jos pavadinimas – Jckjcks.kl
„O ką, maniau, visko būna – juk parašyta, kad nuotolinio ieškiklio kamera „Leika M“ švenčia 60-metį – reikia pabandyti. Pinigų nemokėjau, užsakiau paslaugą su apmokėjimu atvežus. Dabar sakau, kad man pasisekė, nes tądien, kai turėjo atvykti kurjeris, nebuvau namuose“,- pasakojo fotografas.
Kurjeris jam pasiūlė įdėti siuntinį į paštomatą, tačiau vyriškis panoro pamatyti, ar prekė per tolimą kelionę nenukentėjo. „Buvau girdėjęs, kad galima kurjerio prašyti atsidaryti siuntinį, nors jie ir labai nenori – tai ir laiko trukdymas, ir papildomas darbas, jei klientas, pamatęs prekę, persigalvoja. Man pasisekė, nes su kurjeriu telefonu išsiaiškinom, kad visas siuntinis – maža dėžutė, į kurią joks fotoaparatas negalėtų tilpti. Kai tai paaiškėjo, paprašiau man jos net nevežti – ir tai apsaugojo mane nuo 109 eurų nuostolio“,- įsitikinęs fotografas.
Apsaugotų pakuotės atsidarymas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėjaMilda Deimantė patvirtino, kad įstatymai suteikia pirkėjui teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktus juos patikrinti, ir tai galima daryti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, jei tik jis atitinka protingumo kriterijus.
„Įsigyjant prekę, pristatomą kurjerio, vartojimo teisiniai santykiai susiklosto tarp vartotojo ir pardavėjo, o kurjeris laikytinas pardavėjo pasitelktu trečiuoju asmeniu, už kurio veiksmus atsakingas pardavėjas. Vis tik, atsakomybė už daikto pažeidimus yra nustatoma kiekvienu atveju atskirai pagal individualias ginčo aplinkybes“,- rašoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos redakcijai patiektame atsakyme.
Pardavėjas ir jo pasitelktas kurjeris turėtų sudaryti sąlygas vartotojui patikrinti prekę, ją priimant – negali skubinti pasirašyti dokumentų ar padiktuoti PIN kodo ar kitais būdais užkirsti kelio tokiam prekės patikrinimui.
Pasak M. Deimantės, tarnyba sulaukia vartotojų nusiskundimų, jog kurjeris pakiša vartotojui pasirašyti raštą, kuriame nurodyta: „Prekės pakuotė sveika, pretenzijų neturiu”.
„Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pažymi, kad toks parašo padėjimas dar nereiškia, kad vartotojas prekę apžiūrėjo. Būna atveju, jog kurjeris pristatomą prekę palieka prie namo laiptinės, prie vartelių, laiptinėje ar kitoje neįprastoje vietoje, o vartotojas išpakavęs randa prekę su mechaniniais pažeidimais. Jeigu nedelsiant kreipiamasi į pardavėją raštu, tačiau ginčo išspręsti nepavyksta, vartotojas turėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Dažnu atveju priimamas vartotojui palankus sprendimas. Tačiau jeigu pristatymo metu vartotojas, matydamas, kad prekės pakuotė turi pažeidimų, yra suplėšyta, sulamdyta, vis tiek pasirašo, kad prekę gavo ir neturi pretenzijų, prekės neapžiūri, atsakomybė už prekės trūkumus atitenka vartotojui“,- paaiškino M. Deimantė.
Nukenčia kas dešimtas
Pastebėta, kad įprastai mechaninius pažeidimus turinčios prekės, dėl kurių kyla ginčai, būna didelės – televizoriai, skalbimo mašinos ir kt. Kurjeriui atvežus tokias prekes, būtina apžiūrėti ir įjungti. Pasitaiko, kad prekės išorinių pažeidimų nesimato, bet, pavyzdžiui, įjungus televizorių, matomi dryžiai per ekraną. Kartais vartotojai, išimdami prekę iš pakuotės, dėl neatsargumo ar nežinojimo ją sugadina: montuojant televizoriaus kojeles, televizorius paguldomas netinkamai, netinkamoje vietoje ir palieka įspaudus ant ekrano. Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovės, prekės apžiūrėjimas ir įjungimas sumažintų riziką tokiems mechaniniams pažeidimams atsirasti.
Ir, žinoma, apsaugotų nuo sukčių pinklių, nes žmogus matytų, už kokį daiktą moka savo pinigus.
Bendrovė „Norstat LT“ tyrimą atliko šių metų kovo–balandžio mėnesiais atlikta apklausa parodė, kad netikro interneto puslapio neatskirtų kas trečias Lietuvos gyventojas. Finansinių sukčių klastotes dažniau mano atskirsiantys jaunesni, 18–39 metų, gyventojai, o mažiausiai savo žiniomis pasitiki 50–74 metų asmenys, ypač – miestelių ir kaimų gyventojai. Kas dešimtas Lietuvos gyventojas teigia pats buvęs patekęs į finansinių sukčių pinkles ir praradęs pinigų,
Naujausiais Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per antrąjį 2023 m. ketvirtį ketino išvilioti per 4 mln. eurų. Realūs nuostoliai siekė apie 2,5 mln. eurų, ir jie buvo 1,4 mln. eurų mažesni nei pernai tuo pat metu.
Socialinių tinklų nuotraukos