Gyvenu Jurbarke

Skaudžiausios istorijos pamokos

Retas kuris nesame girdėję apie Pirčiupių kaimo tragediją Antrojo pasaulinio karo pabaigoje – ji buvo aprašyta visuose sovietiniuose istorijos vadovėliuose, gal net ir dabar vaikai vežami į ekskursijas prie paminklo Pirčiupių Motinai. Kad tai buvo kerštas už sovietinio žvalgų būrio, kuris 1943 metų rudenį iš Baltarusijos buvo atsiųstas į Rūdininkų girią diversinei veiklai, provokacija, žinoma, niekas nesakė.

Sausio 29 dieną buvo minimos Kaniūkų kaimo žudynių 80-osios metinės. Vienintelė gyva likusi šio nusikaltimo liudytoja Stanislava Voronis negalėjo be ašarų pasakoti apie sovietinių partizanų, kurių daugumą sudarė Kauno ir Vilniaus geto žydai, įvykdytas kaimo gyventojų skerdynes.

Kaniūkų kaimo žudynes 1944 m. sausio 29 d. įvykdė sovietų partizanas Genrikas Zimanas ir žydų partizanas Jaakovas Prenneris. Jie nužudė mažiausiai 38 Kaniūkų kaimo gyventojus, jauniausiam buvo vos dveji metai.

„Jie neturėjo nei sąžinės, nei Dievo“, – sakė gyva išlikusi šio kaimo gyventoja S. Voronis.  Išžudyto ir sudeginto kaimo istorija – vis dar neparanki tiesa. Sovietmečiu slėpti raudonųjų partizanų „žygdarbiai“ ir šiandien yra tema, kurios geriau neliesti. Ne vienas Kaniūkų skerdynėse dalyvavęs „herojus“ yra Izraelio ir Lietuvos žydų bendruomenės nacionalinis didvyris ar neliečiama holokausto auka.

Faktai apie Kaniūkų kaimo žudynes

* Rūdninkų girioje susikoncentravę raudonieji partizanai maisto produktų iš sovietinio užnugario negavo, todėl apiplėšinėjo Pietryčių Lietuvos kaimų gyventojus. Šie kūrė savisaugos būrius, kad apgintų savo turtą.
   
* Sovietiniai partizanai griebėsi žiaurios parodomosios baudžiamosios akcijos. 1944 m. sausio 29 d. 6 val. apie 150 partizanų, ginkluotų 1 sunkiuoju kulkosvaidžiu, 3 lengvaisiais kulkosvaidžiais, automatiniais pistoletais, šautuvais ir granatomis, užpuolė Kaniūkų kaimą.
   
* Kaimą puolusių partizanų rinktinė buvo sudaryta iš partizanų būrių: „Mirtis okupantams“ (daugiausia buvę Kauno geto žydai ir sovietiniai karo belaisviai), „Mirtis fašizmui“, „Keršytojas“, „Už pergalę“, „Kova“ (šių būrių daugumą sudarė Vilniaus geto žydai), „Margirio“ būrys ir Raudonosios armijos Generalinio štabo spec. grupės nariai.
   
* Beveik visas kaimas – sudegintas. Nužudyti 35 žmonės, 15 sužeista. Kaniūkų baudžiamąją akciją yra aprašę ir patys sovietiniai partizanai Isakas Kovalskis, Chaimas Lazaras, Aba Kovneris, Paulas Bagrianskis.
   
* 2001 m. Lietuvos teisėsauga pradėjo tyrimą dėl Kaniūkų žudynių. Tyrimą vykdė ir Lenkijos Nacionalinio Atminimo institutas. Įtakingos pasaulio žydų organizacijos tai įvertino kaip puolimą prieš antinacistinį judėjimą, holokausto aukas. Tyrimai buvo nutraukti.

Tai gali būti atsakymas į klausimą, kodėl lietuviai iki šiol į žydus žiūri įtariai.

Šaltinis: https://alkas.lt/2020/01/29/neparanki-kaniuku-zudyniu-liudytojos-tiesa/?fbclid=IwAR2T1gtLGibLecC6VJVHAVF895sE8OC2lXkHfDjRXkoB-5-MSfQ6w2Ftl0E

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *