Karo pabėgėliai ar pas vairuotojais dirbančius vyrus atvykę gyventi šeimos nariai? Tokį klausimą savivaldybės administracijai praėjusią savaitę pateikė Jurbarko savivaldybės tarybos narys Gintaris Stoškus, suabejojęs, ar visų ukrainiečių gyvenimo išlaidos turėtų būti kompensuojamos mokesčių mokėtojų lėšomis.
Kiekvieną ketvirtį Jurbarko savivaldybei iš valstybės biudžeto pervedama po keliasdešimt tūkstančių eurų kompensacijų, skirtų padengti karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvenimo išlaidoms. Jurbarko Antano Giedraičio – Giedriaus gimnazijos bendrabutyje jau bene dveji metai gyvenančios ukrainiečių šeimos nemoka nei nuomos, nei komunalinių mokesčių, nors gimnazijos administracija buvo prašiusi nustatyti bent simbolinį mokestį, kad priglausti ir viskuo aprūpinami užsieniečiai jaustų nors kokią atsakomybę.
G. Stoškus išsiaiškino, kad didelė dalis gimnazijos bendrabutyje gyvenančių šeimų turi pragyvenimo šaltinius. „Septyni vyrai dirba “Manvestoje“, jų vidutinis atlyginimas yra 1700 eurų – didesnis nei daugelio jurbarkiečių. Dvi moterys dirba siuvykloje, viena tvarko aplinką, vienas dirba pieninėje. Kiti nesistengia susirasti bent menkiausią darbelį, kaip nors integruotis į visuomenę, nes mes juos išlaikome“,- mano tarybos narys.
G. Stoškus priminė valdžiai, kad Jurbarko Antano Giedraičio – Giedriaus gimnazijos administracija prašė nustatyti nuomos mokestį, tas prašymas buvo svarstomas, bet sprendimo iki šiol nėra, nors prasidėjo žiema ir gimnazijos bendrabutis gali būti reikalingas iš toliau atvykstantiems mokytis vaikams.
„Atsiranda žmonių, kurie naudojasi kitų šalių geranoriškumu. Jei dirba, galėtų bent simboliškai susimokėti. Mes jiems padedame, už viską sumokame, nors atvykę gauna didesnius atlyginimus, o jie net nesistengia“,- svarstė G. Stoškus.
Jurbarko savivaldybės Finansų skyriaus vedėja patvirtino, kad ir gimnazijos bendrabutyje, ir buvusioje Vadžgirio mokykloje apgyvendintos šeimos mokesčių nemoka ir tai jau tampa problema.
„Negali sakyti, kad ši problema nesprendžiama. Ir Jurbarko Antano Giedraičio – Giedriaus gimnazijos administracija, ir Šimkaičių seniūnija rinko informacija, dabar žiūrime, ką galime padaryti. Taip jau yra, kad Lietuvos teisės aktai numato kompensuoti pabėgėlių statusą turinčių ukrainiečių išlaidas, bet dar reikia pažiūrėti, gal tų, kurie dirba vairuotojais, statusas kitoks. Dirbame šiuo klausimu“,- sakė Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė.
GyvenuJurbarke.lt jau rašėme, kad savivaldybė pripažįsta neturinti tikslios informacijos, kiek mūsų rajone šiuo metu gyvena Ukrainos karo pabėgėlių, ir kaip kito karo pabėgėlių skaičius nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai prasidėjo Rusijos agresija.
Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis 2021 metais Jurbarko rajone savo gyvenamąją vietą deklaravo 35 Ukrainos piliečiai. 2022 metais į Jurbarką atvyko 106 ukrainiečiai, o šiemet – dar 60. Taigi iš viso – vos daugiau nei 200, tačiau Užimtumo tarnyba jų suskaičiuoja gerokai daugiau. Teigiama, kad šių metų rugsėjo mėnesį rajone dirbo 323 Ukrainos piliečiai. Pirmieji karo pabėgėliai, atvykę į mūsų rajoną, ir buvo vairuotojais dirbančių vyrų šeimos nariai.