Vaikų namus pervažiavo politinis buldozeris

Darbuotojų piketas, plakatai,  rėkiantys, kad vaikai ne daiktai, ir jų negalima permesti iš vienos vietos į kitą, nepadėjo – Jurbarko savivaldybės taryba priėmė sprendimą likviduoti Skalvijos vaikų globos namus. Sausį sueis penkeri metai, kai  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šią įstaigą, tada  vadintą Viešvilės vaikų  globos namais, perdavė  Jurbarko savivaldybei. Visus penkerius metus  savivaldybė iš ministerijos gavo 150 tūkst. eurų dotaciją  įstaigos išlaikymui. Šiemet ji buvo skirta paskutinį kartą. Nėra pinigų – nereikia ir „valdiškų“ vaikų?

Lygiai prieš mėnesį Jurbarko savivaldybės taryba įpareigojo Skalvijos globos namų administraciją panaikinti aštuonis etatus, nes sumažėjo globotinių skaičius. Vieni darbuotojai apsisprendė išeiti, kiti  pasiliko, sutikę dirbti mažesniu, pusės etato krūviu. Politikų  blaškymasis jiems gerokai kirs per kišenę, nes dešimtmečius globos namų vaikais rūpinęsi  darbuotojai gaus mažesnes išeitines kompensacijas.

Nors tarybos sprendime ir nėra įrašyta, koks apsisprendimo  likviduoti globos namus pagrindas,  tarybos posėdyje  daugybę kartų pakartota, kad tai merą palaikančios valdančiosios daugumos projektas – jį  parengti pareikalavo konservatorių frakcijos seniūnas  Daivaras Rybakovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Gudaitis,  frakcijos „Jungtinės pajėgos“ atstovas Gvidas Byčius bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlys Donatas Jackis. Kelių eilučių rašte nurodoma vienintelė priežastis – bus taupomos administravimo lėšos.

Nei kiek jų bus sutaupyta, nei kiek galėtų kainuoti vaikų išlaikymas dviejuose bendruomeniniuose šeimos namuose, kuriuos planuojama perduoti Jurbarko socialinių paslaugų centrui, niekas neskaičiavo, todėl  valdančiųjų iniciatyvos nesupratę  tarybos nariai  turėjo daugybę klausimų Socialinės paramos skyriaus vedėjai  Laimai Gardauskienei. Valdininkė prisipažino ne į visus galinti atsakyti, nes pati jokių skaičiavimų neatliko, o už įstaigų pateiktus duomenis pasirašyti negalėtų.

Vis dėlto paaiškėjo, kad Skalvijos vaikų globos namų išlaikymas savivaldybei šiemet kainuos 500 tūkst. eurų,  o įstaigos biudžetą sudaro per 680 tūkst. eurų, nes ji dar gauna išlaikymą iš kitų savivaldybių atvykusiems vaikams. Administravimui per metus  išleidžiama maždaug 10 proc. – apie 70 tūkst. eurų.

Žinant, kad šiuo metu įstaiga turi tris atskiruose namuose gyvenančias šeimynas, kuriose iš viso yra 16 vaikų ir 28 juos prižiūrintys darbuotojai, peršasi išvada apie neregėtą prabangą, tačiau tikriausiai ne įstaiga kalta, kad savivaldybė mūsų rajono vaikus apgyvendina kitose – Šakių, Vilkijos globos įstaigose, o savo vaikų namus kažkodėl marina.

Juo labiau, kad globos  paslaugų vaikams reikia. L. Gardauskienės duomenimis, per metus vaikų teisių apsaugos specialistai iš rajone gyvenančių šeimų paima maždaug 15 vaikų o šiemet surasti globėjus  savivaldybė buvo įpareigota net 37 vaikams. Skyriaus vedėja mušėsi į krūtinę, kaltindama save ir visą Jurbarko rajono bendruomenę, kad dar reikia vaikų globos namų, nes už vaikus, kurie stokoja biologinių tėvų rūpesčio, ta bendruomenė ir turėtų būti atsakinga. Pasirodo, perimant globos namus iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, buvo tikimasi, kad po penkerių metų šios įstaigos nereikės, nes visi vaikai gyvens šeimose.

Politinėje naikinimo akcijoje nedalyvavę tarybos nariai aiškiai įvardijo, kad vaikai  savivaldybei tapo našta ir jais norima atsikratyti, su  visu turtu perduodant kitai įstaigai. Nepalikti vaikų buvo raginami ir darbuotojai, kuriems žadėta, kad „Jurbarko socialinės paslaugos“ jiems užtikrins geresnes ir nuo vaikų skaičiaus nepriklausančias darbo sąlygas – kai neliks vaikų, individualios priežiūros darbuotojai galės eiti prižiūrėti paslaugų namuose laukiančių senelių. Į tai, kad darbuotojai visus penkerius metus buvo raginami studijuoti, kelti paslaugų kokybę, kad tik savivaldybė  neturėtų prie ko prikibti, ir kad jų viltys dirbti su vaikais dabar žlugdomos, politikai nekreipė jokio dėmesio.

Prabilti apie tai, kad vaikams geriau augti ne globos namuose, o šeimoje, išdrįso vienintelis iš keturių griovimo iniciatorių  – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Donatas Jackis. Tik jo argumentai, kad išlaikymas globos namuose yra brangus – kainuoja ar tik ne 2,5 tūkst. eurų per mėnesį, kai kitur vaikai išlaikomi už 1,4 – 1,5 tūkst. eurų, pasirodė nieko verti. Tiek pat, kiek Viešvilėje, globa kainuoja ir Kauno, kitų savivaldybių įstaigose. O raginimas atiduoti tuos pinigus šeimoms, kurios ryšis vaikus globoti, daliai politikų sukėlė liūdną šypseną.

Gydytojas psichiatras Aivaras Šlekys  rėžė tiesiai: vaikai čia niekam nerūpi, nes jie valdiški, ant jų visiems nusisiauti. Ir tai gali būti  viena iš priežasčių, dėl ko Tauragės apskrityje, pasak politiko, nusižudo daugiausiai vaikų.

Nors tarybos nariai pageidavo išgirsti mero poziciją, o Skirmantas Mockevičius žadėjo ją išsakyti, argumentų, kodėl reikia tokios drastiškos reformos, meras nepateikė – tik paapeliavo į darbuotojų sąžinę, garantavo vaikams, kad jų gerovė nenukentės ir deklaratyviai pažadėjo su šeima ateiti į talką tvarkyti naujai pastatytų vaikų globos namų aplinką – esą taip vaikai bus integruoti į bendruomenę.

Valdančioji dauguma – 14 tarybos narių politiniu buldozeriu pervažiavo įstaigą, kuri veikė daugiau nei 70 metų, atlaikė visas politines audras ir  reformas. Jos  tvirčiausiu pamatu visada buvo darbuotojai, kurie užaugino  kelias kartas labiausiai likimo nuskriaustų vaikų ir dabar turėtų apsaugoti nuo politinių audrų šiandieninius savo globotinius. Už tai politikai jiems paruošė prizą – pasiųs prižiūrėti pagalbos nesulaukiančių Jurbarko senelių.