Gyvenu Jurbarke

Vaikus kankino inteligentė su sadistės polinkiais (papildyta prokuratūros komentaru)

Perskaičius šios dienos žiniasklaidoje paviešintą motinos siaubūnės iš Seredžiaus seniūnijos istoriją, sunku patikėti, kad mūsų visuomenėje, ir ne kokiame atokiame vienkiemyje, o miestelyje, kur gyvena keli šimtai žmonių, vyksta kelis metus trunkantis vaiko kankinimas ir to nemato nei šeimą lankantys socialiniai darbuotojai, nei su vaikais  kasdien bendraujantys mokytojai.

Seniūnijos specialistai „neįžiūrėjo“

„Na taip, mes žinome tą istoriją,  nors viešai jos niekas neeskalavo – tai konfidencialūs dalykai“,- sako Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė, vaiko kankintojų šeimą apibūdinanti kaip inteligentišką, bet skurdžiai gyvenančią.

Šeimos, kuri šiandien pašiurpino visą Lietuvą, galva kilęs iš Klausučių, į šį miestelį  jis grįžo mirus tėvui. Apsigyveno viename name su našle likusia mama ir brolio šeima. Kad vyriškis mėgo išgerti, matė daugelis, bet gėrė, pasirodo, ir jo išrinktoji – tik, pasak seniūnės, viešai po miestelį nešlitiniavo ir žmonių nepiktino.

Šeima gavo savivaldybės mokamas pašalpas, buvo akivaizdu, kad  moteris, nors ir baigusi aukštąjį mokslą, neturi socialinių įgūdžių. Dėl to  jų namų slenkstį kartkartėmis mynė socialinės rizikos šeimas prižiūrintys darbuotojai. Tiriant vaiko kankinimo bylą, vyriškis tikino, jog moteris namus tvarkydavo tik prieš apsilankant viešnioms iš seniūnijos.

„Turėdavome pranešti, kad ateisime. Durys užrakintos, nieko neįsileisdavo – gyveno labai uždarai. Jei skambindavome atvykę, sakydavo, kad jų nėra namuose. Tai kaip kitaip įeisi?“- svarstė R. Pavalkienė.

Straipsnyje teigiama, kad šeimos galva ne kartą apie netinkamą sutuoktinės elgesį buvo kalbėjęs garsiai – kai seniūnijoje vykdavo susirinkimai, prašė pagalbos, bet juo niekas netikėjo, nes moteris netrukus visus įtikindavo, jog būtent jos vyrui esą reikia pagalbos.

Seredžiaus seniūnė  tikino prisimenanti, kad apie tai buvo kalbama per socialinės paramos komisijos posėdį, kai abu sutuoktiniai buvo iškviesti į seniūniją. Jie vienas ant kito pylė pamazgas, todėl  darbuotojai nelabai kreipė dėmesį.

„Abu tada verkė ir šaukė viens ant kito, bet kadangi, žinokit, buvo klausimas apie pinigų skyrimą… Ir paskui socialinė darbuotoja dar ten gilinosi į situaciją, bet tokių neatkapstė… Kieno ta tiesa, buvo neaišku. Dirbo dar su ta šeima ir atvejo vadybininkai“,- tikino seniūnė.

Mergaitė turėjo kalbos sutrikimą

To, kas dabar paaiškėjo, pasak seniūnės, viešai nesimatė. Vaikai ėjo į mokyklą, ta mergaitė – taip pat.  Bet mergaitė, kurią motina kankino, nekalbėjo – jai buvo nustatytas selektyvus mutizmas. Tokie vaikai nekalba daugumoje situacijų, kurios yra už šeimos ribų.

 „Visi dirbo, bet niekas tos priežasties nenustatė. Dabar jau aišku, kad jai buvo taip psichologiškai blogai, kad išsivystė sutrikimas. Todėl iš jos pačios nieko nepavykdavo išklausti, o aplinka  jokių įtarimų nepastebėjo. Tai atvejis, kurio nepavyko įžiūrėti. Lengva apkaltinti socialinius darbuotojus, bet kai tokie atvejai atsitinka, pradedi galvoti, kad apie mus yra daug psichopatų“,- sakė seniūnė.

Vaiko kankinimo požymių „neįžiūrėjo“ ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir mokyklos psichologė. Straipsnyje rašoma, kad šeimoje augęs berniukas jai pasakojo, kokia bloga mama, nes „mus muša ir ant mūsų šaukia“. Psichologė girdėjo vaiką skundžiantis, kad  mama muša per galvą, bado šakute padus, darė mėlynes, vadino pydero vaiku, idiotu, daunu, „nes tėtis jai nepalikdavo cigarečių arba alkoholio“. Esą taip buvo daug kartų, kartais taip darydavo du kartus per dieną, bet ne kiekvieną dieną.“ Ar mokyklos psichologė, girdėdama tokius skundus, neturėjo tą pačią minutę kreiptis į policiją?

Vaikai iš šios šeimos buvo paimti maždaug prieš trejus metus. 2021 metais teismas priėmė sprendimą laikinai apriboti sutuoktinių tėvystės teises. Po to, kai viešumon iškilo sadistiški  polinkiai, moteris pagimdė dar vieną kūdikį. Ji su naujagimiu  buvo apgyvendinta Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos namuose  veikiančiame moterų krizių centre – teigiama, kad į jį atvyko nešiodama laisvę ribojančią apykoję. Šiuo metu naujagimį prižiūri budinti globotoja, abiems tėvams apribotos tėvystės teisės.

„Šita istorija rodo tam tikrą žmonių abejingumą ir polinkį stigmatizuoti. Jei pamatome murziną vaiką, kyla abejonių, ar jis gerai prižiūrimas, o gražiai papuošti vaikai visiems atrodo laimingi“,- sakė  Jurbarko savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, Jurbarko rajone Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai dėl kylančios grėsmės iššeimų paima santykinai daug vaikų, ir tai gali būti šios nelaimingos istorijos įtaka.

Monstrė į kalėjimą nesėdo

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė „GyvenuJurbarke.lt“ informavo, kadbylą tyrė ir teisme kaltinimą palaikė Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Bartusevičius. Bylą teismui jis perdavė paskutinėmis 2020 metų dienomis.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai apkaltinamąjį nuosprendį S. P. paskelbė po dviejų metų – 2022 metų sausio 12 dieną. Motina pripažinta sukėlusi mažamečiui bejėgiškos būklės šeimos nariui nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. 

Nuosprendis apeliacine tvarka buvo apskųstas Kauno apygardos teismui. Šių metų kovo 1 dieną  teismas paliko galioti Jurbarko teisme priimtą nuosprendį, tik sugriežtino bausmę. Vaiko kankintojai skirta galutinė 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant  3 metams.

Pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, Simona P. įpareigota pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos.

„GyvenuJurbarke.lt“ duomenimis, Simona P.  sugrįžo gyventi į Kauną. Visus keturis jos vaikus priglaudė globėjai, jie išlaikomi Jurbarko savivaldybės biudžeto lėšomis.

Nuotrauka asociatyvi

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *