Socialinių tinklų grupės, kuriose buriasi asmenys su negalia ir jų artimieji, mirga nuo nusiskundimų Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) sprendimais. Vieni klausia, ar verta skųsti, kiti dalijasi pergalėmis ir ragina nenuleisti rankų. Pačios agentūros duomenimis, pernai teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje aptarnavo daugiau nei 123 tūkst. asmenų ir atliko 280 829 vertinimus. Gyventojai pateikė beveik 5 tūkst. skundų. Nors pakartotinių vertinimų skaičius sudarė vos 4,04 proc. nuo bendro vertinimų kiekio, net 24–27,6 proc. apskųstų sprendimų buvo pakeisti arba priimti visiškai nauji – vadinasi, kas ketvirtas skundą pateikęs asmuo buvo teisus.
Metai kovos dėl vieno žodžio
Žmonių nusivylimą iš dalies lėmė negalios vertinimo reformos įsigaliojimas ir pasikeitę kriterijai. Šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė, šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė pasakojo apie sunkią traumą darbe patyrusį jauną panevėžietį, nepakylantį nuo lovos. Gyvybiniams poreikiams užtikrinti jam būtina kasdienė individualios priežiūros darbuotojo pagalba.
Iki dalyvumo lygio pervertinimo vyrui buvo nustatytas antrasis individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio (IPTIK) lygis, garantuojantis 416,10 euro kompensaciją ir pagalbą nuo 6 iki 10 valandų per parą. Po metų lygis buvo sumažintas iki trečiojo (240,90 euro ir 4–6 valandos pagalbos).
„Žmona parašė keturis skundus, kaskart laukė po mėnesį, ir kaskart buvo kartojamas tas pats sprendimas. Pasirodo, kliūtimi tapo vienas žodis. Diagnozėje neurologas buvo nurodęs, kad ligoniui yra parezė (dalinis paralyžius), o ANTA vertinimo lentelėse nurodoma „plegija“. Kadangi agentūroje sėdi ne gydytojai, jie tiesiog atsiverčia lentelę ir žiūri pagal raidę“, – aiškina G. Baršauskienė.
Gydytojai teko ieškoti senų ligų klasifikacijos kodų ir rašyti aiškinamuosius raštus. Kova truko metus. Nors kompensacijos skirtumą vyras vėliau atgavo, savivaldybė negrąžino nei pagalbos valandų, nei pinigų, kuriuos šeima per tą laiką sumokėjo už brangesnes privačias paslaugas. Pakeistas sprendimas dažniausiai reiškia, kad žmogus ilgą laiką buvo paliktas be jam priklausančios pagalbos.
Vyksta „regioninė loterija“?
Siekdama išvengti korupcijos, ANTA vieno regiono gyventojų dokumentus perduoda vertinti kito regiono specialistams. Šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė G. Baršauskienė pasakojo, kad medikai pastebi nevienodą vertinimą skirtinguose skyriuose, o pacientai patenka į realią „regioninę loteriją“.
„Mes jau žinom: jeigu atsakymas ateina iš tam tikro miesto, įvertinimas bus žymiai blogesnis. Jei parašau siuntimą, kad pacientas paliatyvus, priklauso antras IPTIK lygis, bet kai vertina, pavyzdžiui, Tauragėje, visada duoda trečią“, – teigia G. Baršauskienė.
Sistemą medikė vadina nelanksčia. Agentūra į skundus privalo atsakyti per 20 darbo dienų, tačiau praktikoje tai trunka visą mėnesį. Pasak gydytojos, nebuvo nei vieno atsakymo, kuris būtų pateiktas anksčiau nei paskutinę leistiną dieną.
Kyla klausimų ir dėl nustatytų negalios vertinimo apribojimų. Pavyzdžiui, po insulto ar onkologinio gydymo (chemoterapijos) vertinimą galima atlikti tik po pusmečio, kai būklė stabilizuojasi. Savarankiškai dirbantiems asmenims tai tampa tragišku laikotarpiu. Visgi G. Baršauskienė čia išlieka principinga: „Jeigu žmogus dirba su individualia veikla, jis prisiima riziką ir turėtų pasirūpinti sveikatos draudimu. Valstybė, kuriai asmuo nemokėjo mokesčių, neprivalo iškart prisiimti visos išlaikymo naštos“.
Klausimynas automobilio salone
Dalyvumo lygis apskaičiuojamas sudedant medicininės dalies ir Individualios pagalbos poreikio klausimyno balus. G. Baršauskienės nuomone, šis klausimynas dažnai pildomas paviršutiniškai, o vertintojai vengia vykti į namus.
„Viena mano pacientė dėl širdies nepakankamumo vos gaudė kvapą. ANTA darbuotojai atsisakė atvažiuoti į namus, todėl dukra įsisodino mamą į mašiną ir nuvažiavo iki skyriaus. Vertintoja atėjo pildyti klausimyno į automobilį. Manau, jog vien dėl to, kad moteris sugebėjo pasiekti įstaigą automobiliu, 40 procentų galimų balų jai tiesiog nubraukė – IPTIK net neskyrė“, – apgailestavo gydytoja.
Be to, pildant klausimyną, pacientams dažnai būna gėda prisipažinti apie savo bejėgiškumą, todėl jie įvertinami kaip savarankiškesni nei yra iš tikrųjų. Žmones šokiruoja, kai sveikatai prastėjant, pagalbos rodikliai sistemoje formaliai „gerėja“, o reali pagalba mažinama.
Stuburo trauma įvertinta „nuliu“
Kaip iš tiesų veikia biurokratiniai procesai, savo kailiu patyrė jurbarkietis Algimantas P. Po sunkios stuburo traumos jį sukaustė veriantis skausmas, o kairė koja dažnai išvis atsisako klausyti. Kauno klinikų neurologai atliko visus tyrimus – kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą – ir patvirtino keturias konkrečias stuburo diagnozes. Gydytojų sprendimas nieko gero nežada: dėl kardiologinių ligų operacija negalima, skausmus teks kentėti visą gyvenimą.
Jau anksčiau Algimantui nustatytas 35 proc. dalyvumo lygis. Gydytojų nusiųstas į ANTA dėl papildomo vertinimo, iš klausimyno žmogus surinko 80 balų.
„Buvau tikras, kad man turi sumažinti dalyvumo lygį – juk aišku, kad sunkiai vaikščiojančiam žmogui reikia didesnės valstybės pagalbos. Tačiau kai Kauno skyrius perdavė dokumentus vertinti Vilniui, įvyko stebuklas: netikėtai pasveikau, nes mano judėjimo galimybes iš esmės sumažinusios ligos buvo įvertintos 0 proc.“,- pasakojo jurbarkietis. Kad negalia dėl stuburo ligų visiškai nevertinama, nuolat skundžiasi socialinių tinklų pokalbių grupių dalyviai.
„Nors rankose laikau aukščiausios kvalifikacijos medikų išvadas, jaučiuosi taip, lyg valstybė laikytų mane simuliantu“,- sakė žmogus, dvejus metus minantis institucijų slenksčius. Algimanto istorijoje daugybė neįtikėtinų dalykų.
Pavyzdžiui, automobilio statymo kortelė jam nebuvo išduota dėl to, kad gydytoja siuntime neva nepaminėjo žodžio „lazdelė”, nors šią judėjimo pagalbos priemonę yra jam išrašiusi. Algimantas pastebėjo, kad institucijos pačios sau prieštarauja. Nors dalyvumo lygis dėl stuburo ligų jam nebuvo sumažintas, ANTA atsiuntė sprendimą dėl pagalbos koordinavimo poreikio (pagalbai namuose, maisto ruošimui ir namų ruošai), kur nurodyta, kad pagalba paskirta būtent dėl stuburo ligų.
„Keisčiausia, kad Jurbarko savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatorė sistemoje to sprendimo nerado ir jokios pagalbos man negalėjo paskirti“,- stebėjosi sunkiai vaikštantis žmogus.
Kadangi stuburo negalia neįvertinta, Algimantas negauna valstybės kompensuojamos reabilitacijos ar masažų, o pats iš mažų pajamų jų įpirkti neišgali. Skausmui malšinti jis vartoja stiprius nuskausminamuosius vaistus („Doreta“), kurie dar labiau žaloja ir taip silpną jo širdį. Kad užsidirbtų vaistams, vyras priverstas per didžiausius skausmus dirbti pusę etato pagal Užimtumo tarnybos subsidijuojamą programą. Algimantui apskundus ANTA sprendimą, skundas buvo atmestas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai telefonu pripažino situacijos nepagrįstumą, tačiau raštiško atsakymo Algimantui P. taip ir nepateikė.
STT išvada: „Kritiškai ydinga tvarka“
Į klausimyno trūkumus dėmesį atkreipė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), šią vasarą atlikusi Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų tvarkos antikorupcinį vertinimą. STT konstatavo, kad galiojantis reglamentavimas neužtikrina objektyvaus proceso ir sudaro sąlygas piktnaudžiavimui bei korupcijai.
STT įžvelgė tris pagrindines problemas. Metodikoje neapibrėžta, kokius klausimus vertintojas turi užduoti, todėl vadovaujamasi „asmeniniu subjektyviu“ savo požiūriu. Vertinant senjorus, klausimyno pildymą ANTA gali perduoti seniūnijų ar socialinių įstaigų darbuotojams, tačiau jiems nekeliami jokie kvalifikaciniai reikalavimai. Klausimyną yra leidžiama pildyti telefonu, nors kyla abejonių, ar taip įmanoma objektyviai įvertinti aplinkos veiksnius.
Tokią sistemą STT įvertino kaip „kritiškai ydingą antikorupciniu požiūriu“ ir įpareigojo atsakingas institucijas viešai pateikti atsakymus, kaip bus taisoma situacija.
Agentūros direktoriaus pavaduotoja Jelena Ivančenko, atsakydama į STT pastabas, pripažįsta poreikį tikslinti Klausimyno pildymo metodiką bei stiprinti išorės darbuotojų kontrolę. Visgi, kalbėdama apie vertinimą telefonu, ji pažymi, kad visiškas nuotolinio vertinimo atsisakymas sukurtų papildomų kliūčių sunkiausią negalią turintiems žmonėms, kuriems atvykti į skyrių fiziškai yra neįmanoma. Šis būdas taikomas tik specifiniais teisės aktuose numatytais atvejais, pavyzdžiui, kai asmeniui jau anksčiau yra nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis ir jis negali atvykti.
Tauragė niekuo neišsiskiria?
ANTA vadovybė pabrėžia, kad sprendimo pakeitimas po skundo savaime nereiškia, jog pirminis vertinimas buvo neteisėtas – jį gali lemti papildomai pateikti medicininiai duomenys ar naujos aplinkybės. Rotacijos principas, kurį medikai vadina loterija, buvo įvestas būtent pagal STT rekomendacijas, siekiant didesnio skaidrumo ir korupcijos prevencijos, kai bylas sistema paskirsto automatiškai.
Agentūros direktoriaus pavaduotojos Viktorijos Vasiljevos-Gringienės duomenimis, 2026 m. III -jį ketvirtį iš viso pakeista 22,8 proc. apskųstų sprendimų. Išanalizavus skundus dėl Tauragės skyriuje priimtų sprendimų, pakeista 22,9 proc. – tai rodo, kad Tauragės skyriaus rodikliai iš esmės atitinka vidurkį. V. Vasiljeva-Gringienė įžvelgia teigiamas tendencijas: jei 2024 m. šalyje buvo pakeista 29,15 proc. apskųstų sprendimų, tai 2025 m. – 25,31 proc., o 2026 m. I–III ketvirčiais šis skaičius nukrito iki 21,72 proc. Vienodai praktikai užtikrinti 2025 m. buvo patikrinti 1 560 sprendimų, rengiami metodiniai išaiškinimai bei konsultacijos.
Alternatyva teismams – mediacija
Nuo negalios reformos pradžios ginčai sprendžiami dviem pakopomis: pirmiausia skundą nagrinėja pačios agentūros Sprendimų kontrolės skyrius, vėliau galima kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (LAGK) arba teismą.
Pernai 4812 skundų išnagrinėjusi Agentūra tikina, kad laikomasi principo, jog sprendimas negali pabloginti pareiškėjo padėties. Teisybės ieškantiems gyventojams svarbu nepavėluoti – pernai 159 skundai liko neišnagrinėti vien dėl praleisto apskundimo termino.
Ginčams dėl negalios, dalyvumo lygio ar individualios pagalbos poreikio kompensacijos persikėlus į LAGK, vis dažniau bandoma pasitelkti taikų kelią – mediaciją. ANTA Teisinio atstovavimo skyriaus vedėja Tina Simovič aiškina, kad mediacija suteikia galimybę išsiaiškinti nesutarimo priežastis, išgirsti abiejų šalių argumentus ir rasti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
„Siekiame, kad kilę nesutarimai, kai tam yra teisinis pagrindas, būtų sprendžiami taikiai. Dalyvaudama šiame procese, Agentūra išsako savo poziciją, įvertina kitos ginčo šalies argumentus, svarsto galimus sprendimo variantus ir derasi dėl taikos sutarties sąlygų“, -tikina T. Simovič. Pasak jos, mediacijos būdu pasiektas susitarimas nereiškia, jog Agentūra automatiškai pakeičia savo priimtą sprendimą.
Vis dėlto taikos sutarčių sudaroma vis mažiau. 2025 m. iš 127 LAGK priimtų sprendimų 12 ginčų ( tai sudarė apie 9,45 proc.) buvo užbaigti taikos sutartimis. Tuo tarpu šiais metais, iki rugsėjo 30 d. LAGK priėmė 143 sprendimus, iš kurių taikos sutartimi baigėsi tik 8 ginčai (apie 5,59 proc. visų sprendimų).
„Taikus ginčų sprendimas svarbus ne tik siekiant konstruktyviai užbaigti nesutarimus, bet ir kuriant pasitikėjimu grįstą santykį su žmogumi. Galimybė būti išgirstam rodo Agentūros pasirengimą dialogui. Net ir tais atvejais, kai susitarti nepavyksta, pagarbus bendravimas ir aiškus sprendimų pagrindimas stiprina žmonių pasitikėjimą“, – reziumuoja T. Simovič.
„Netylėkite, skųskite ir nenuleiskite rankų“, – socialiniuose tinkluose vieni kitus drąsina žmonės su negalia. Nepaisydamas neigiamo ANTA direktoriaus atsakymo ir sveikatos būklę bloginančio streso, rankų nenuleidžia ir jurbarkietis Algimantas P. Žmogus iš naujo renka naujus sveikatos būklę įrodančius dokumentus, prašys siuntimų konsultacijoms ir vėl teiks prašymą ANTA.
Publikacija parengta įgyvendinant Medijų rėmimo fondo finansuojamą tiriamosios žurnalistikos projektą „(Ne)matomi žmonės“.Projektui įgyvendinti skirta 8 tūkst. eurų.