Už pinigus, gautus iš „Lietuvos energijos“ pardavus šalia Jurbarko esantį Rotulių vėjo jėgainių parką, „BaltCap“ parėmė Landsbergių šeimos verslą. Tokia istorija aiškėja pradėjus analizuoti, kur dingo Nacionaliniam stadionui statyti skirti Vilniaus savivaldybės ir privačių pensijų fondų pinigai.
2016 m. „Delfi“ rašė, kad „Lietuvos energija“ įsigijo aštuonias vėjo jėgaines Rotulių ir Geišių kaimuose – visiškai naujutėlaitį vėjo jėgainių parką, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos organizuotame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione laimėjusį elektros energijos gamybos skatinimo kvotą.
„Tai yra pirmasis „BaltCap“ valdomo fondo „Lithuania SME Fund“, įsteigto JEREMIE iniciatyvos rėmuose, išėjimas iš projekto užbaigus investavimo periodą. Sėkmingą šio energetikos infrastruktūros projekto plėtrą ir vertės realizavimą lėmė bendras stiprios koinvestuotojų ir vadovų komandos darbas. Tikimės įgytą patirtį pritaikyti ir kitose infrastruktūros investicijose Baltijos regione“, –tada sakė vis smarkiau dėl dingusių milijonų linksniuojamas buvęs „BaltCap“ asocijuotasis direktorius Šarūnas Stepukonis.
Kiek konkrečiai buvo sumokėta už šalia Jurbarko esančias aštuonias vėjo jėgaines, nebuvo skelbiama. „Lietuvos energijos“ pranešime tada teigta, kad kartu įsigyta Estijos bendrovė „Tuulueenergia“, valdanti šešias vėjo jėgaines, kurios 100 proc. bendrovės akcijų „Lietuvos energija“ įsigijo iš „BaltCap“ ir smulkiųjų akcininkų. Visa tai, pasak tuomečio pranešimo, kainavo 28 mln. eurų.
Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/energetika/lietuvos-energija-savo-veikla-plecia-vejo-elektriniu-parkais-70176850
Po metų „BaltCap“ pranešė, kad investuos 11 mln. eurų į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą Vilniaus Kalnėnų mikrorajone. Netruko paaiškėti, kad iš Landsbergių šeimos už „vieną“ eurą įsigytame sklype Vilniaus Kalnėnų mikrorajone „BaltCap“ statys „Karalienės Mortos“ mokyklą bei darželį „Vaikystės sodas“.
Neskaidrius politikų sandorius praėjusią Seimo kadenciją tyrusi Agnės Širinskienės komisija įtarė, fondas darė neteisėtą poveikį Gabrieliui Landsbergiui, dėl to apklausė privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ vadovą Šarūną Stepukonį.
Seimo narys Artūras Skardžius socialiniame tinkle nurodo, kad svarbiausia istorijoje yra ryšys su „Lietuvos energija“, kuri A. Landsbergienės mokyklos statybai į „BaltCap“ delegavo“ savo tą patį darbuotoją, kuris prieš tai ir rūpinosi vėjo jėgainių parko pirkimu iš Šarūno Stepukonio vadovaujamo fondo. Nesunku numanyti, kad ir už vėjo jėgaines galimai buvo vien dėl to sumokėta „su kaupu“, kad užtektų pinigų mokyklos ir darželio statybos projektui.
2015 metais A. Landsbergienė, su „Lietuvos energijai“ priklausančia bendrove „NT valdos“ buvo sudariusi sudariusi preliminarią sutartį dėl naujos mokyklos statybos ir siekė, kad „valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“. Seimo Antikorupcijos komisija nustatė, kad sutartis turi būti nutraukta.
Visas 100 proc. „Lietuvos energijos“ akcijų valdo valstybė. Iš A. Širinskienės komisijos išvadų opozicijoje buvę konservatoriai 2020 metais išsityčiojo. Dabar galima tik svarstyti, kieno kišenėn nusėdo „Ukrainoje kariaujančio“ Š. Stepukonio pinigai ir kodėl jis iki šiol nesėdi kartu su Eligiju Masiuliumi ir pagal „valstybininkų“ vogimo mastus vištų vagystei prilygintą nusikaltimą padariusiu „Celofanu“.