Kitą savaitę seniūnijose prasidės seniūnaičių rinkimai. Seniūnaičiai – ne Seimo nariai, žinoma, jokių rinkimų kampanijų jiems niekas nerengia, bet aktyvūs gyventojai jau pastebėjo, kad pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui neužteks pasirašyti seniūno pakištame rinkimų lape. Reikės pačiam atvykti į susirinkimą ir pabalsuoti už kandidatą. Dažniausiai – vienintelį, o ir tą galimai paties seniūno parinktą.
Jurbarkų seniūnijoje yra keturios seniūnaitijos, visose gyventojai kviečiami balsuoti už vienintelį kandidatą. Atsirado aktyvių piliečių, kuriems vienas kandidatas sukėlė abejonių. Sako, žmogus paprastas, niekam nežinomas, niekada iki šiol savo nuomonės jokiais visuomenei svarbiais klausimais nepareiškęs, o dar galimai ir susijęs su kriminalinėmis struktūromis – jei ne pats, tai jo aplinkos žmonės.
„Nežinau, kiek tame tiesos, bet girdėjau, kad seniūnui buvo siūloma kita kandidatė, aktyvi, principinga moteris iš „elektros tinklų“ daugiabučių – sako, seniūnas tik sumosavo rankomis ir pareiškė: „Jokiu būdu NE, o tai durys į seniūniją neužsidarys nuo reikalavimų“. Sakė, nesakė, kas ten žino – niekas daugiau negirdėjo ir nematė, bet kad seniūnui principingų seniūnaičių nereikia, tai šventa tiesa“,- komentavo gyvenuJurbarke.lt paskambinusi Jurbarkų seniūnijos gyventoja.
Paklausus apie tai Jurbarkų seniūno Audronio Kačiušio, pirmiausia buvo pasiteirauta, kas sakė. Išgirdęs, kad Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja žurnalistus neatsikleisti informacijos šaltinių, seniūnas net pasipiktino: „Ar ne? Ar tokia tvarka yra spaudoj? O tai kokia čia paslaptis? Tai tegul tie žmonės manęs klausia. Yra visi dokumentai surašyti, yra viskas parašyta su siūlymais. Žmonės fiziniai siūlė, yra visi parašai, viskas sudėta“.
Pasak A. Kačiušio, kodėl rinkimuose bus tik po vieną kandidatą, reikia klausti gyventojų. „Buvo duota savaitė laiko, buvo galima laisva valia siūlyti kandidatus be jokių problemų – seniūnijos durys visada atviros, elektroniniu paštu, kuo nori. Viskas buvo paskelbta, bet papildomai niekas nieko nepasiūlė“.
Seniūnas tikino pirmą kartą girdintis apie moterį, kurios kandidatūra galimai nebuvo priimta. „Tegu ateina, siūlo, kad ir dešimt aš tų kandidatų galiu – man jų reikia. Mes labai džiaugiamės, kad bent po vieną pasiūlo“,- garantavo seniūnas, bet paklausus, ar galima būtų dar pasiūlyti, pareiškė, kad šaukštai po pietų – pasiūlymų terminas baigėsi rugsėjo 18 dienos vakarą. Nuo tada 7 dienas iki rinkimų viešinami kandidatų sąrašai, kad gyventojai žinotų, už ką reikia pabalsuoti.
„Per susirinkimą kito kandidato nebus galima siūlyti. Nebent jei rinkimai neįvyks, bus galima iš naujo siūlyti kandidatus – kas ką norės. „Nematai jokios problemos, ir dėl to nereikia skambyti į spaudą. Jei ką domina, tegul skambina man, atversiu visas bylas – yra sudėti visi parašai pagal įstatymo straipsnius“,- dar kartą siūlė A. Kačiušis.
Seniūno nuomone, tie seniūnaičiai nelabai ir reikalingi, nes jų balsas tik patariamasis. „Realiai seniūnaičiai nieko neveikia, ir dar gauna 120 eurų per metus. Paklauskit kitų seniūnų, kaip jie tuos seniūnaičius randa, paklauskit Romo Kuro. Reikėjo anais laikais stiprinti bendruomenes, o ne ieškoti seniūnaičių. Jų radimas labai sudėtingas, nes niekas jais būtų nenori“,- aiškino A. Kačiušis.
Iš Jurbarkų seniūno kalbos galima suprasti, kad seniūnaičių ieško patys seniūnai, ir tai gali būti neretas atvejis bent jau ten, kur bendruomenės nėra stiprios. Štai Jurbarko miesto seniūnijoje, atrodo, nėra nei vieno naujo kandidato. O seniūnijoms, kur yra iškelta po du kandidatus į seniūnaičius, per daug ir vienos rankos pirštų.
Iš dviejų kandidatų rinksis tik Veliuonos seniūnijos Tamošių seniūnaitijos, Eržvilko seniūnijos Lybiškių ir Pašaltuonio seniūnaitijų bei Smalininkų Vidkiemio seniūnaitijos gyventojai. O pati demokratiškiausia – Viešvilės seniūnija. Ten visos keturios seniūnaitijos turi po du kandidatus į seniūnaičius.
Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas tvirtina, kad tai nėra joks atsitiktinumas. Jis pats siekia, kad gyventojai turėtų iš ko pasirinkti, todėl kalbasi su aktyviausiais bendruomenės žmonėmis, tariasi, kas galėtų atstovauti gyventojus.
„Nenorime taip visai ant juoko daryti tų rinkimų. Seniūnaitis pirmiausia turi būti žmogus, pelnęs aplinkinių autoritetą“,- įsitikinęs V. Kucinas.
Viešvilės seniūnas neabejoja, kad 5 proc. seniūnijaitijų gyventojų, kaip reikalauja įstatymas, į seniūnaičio rinkimus tikrai ateis. Tuo tarpu A. Kačiušis tokia sėkme netiki. Jurbarkų seniūniaitijos susirinkime turėtų dalyvauti beveik 50 gyventojų, kitų trijų seniūnaitijų – po 25 – 27 gyventojus. Jei tiek nesusirinks, seniūnaičių rinkimus teks skelbti iš naujo.
Demokratija yra, tik ne „vienas iš vieno“. Nekeista, kad į tokius rinkimus žmonės nenori eiti, ypač jei kandidatas nevertas net tų 120 eurų per metus.
Socialinių tinklų nuotraukos