Tikrosios Užgavėnės tik antradienį, bet jau šį savaitgalį visoje Lietuvoje šėlsta karnavalai, garuoja riebūs troškiniai ir, žinoma, kvepia spurgos ir blynai. Sakoma, kad per Užgavėnes reikia stipriai prisivalgyti, kad sotus būtum visą ilgą Gavėnią.
Užgavėnės – paskutinė smagi žiemos šventė, kuria baigiasi Mėsėdis ir prasideda 40 dienų trunkanti liesoji Gavėnia.
Bistro „Keltininkas“ savininkai Iveta ir Darius Balseriai atrado, kad Užgavėnių karnavalai tarpukariu vykdavo visoje Lietuvoje, ir tai buvo dažniausiai spaudoje aprašoma šventė. Jos mados į mūsų šalį atėjo iš Vakarų Europos, o ypač mėgstami buvo tarpukario laikinojoje sostinėje Kaune vykę Kaukių baliai.
Šeštadienį daugybė žmonių taukė į Panemunės pilį, kur Dailės akademija ir Jurbarko kultūros centras surengė pirmąjį žagarėlių čempionatą. Ne tik komisijos nariai, bet ir daugybė žiūrovų, prieš renginį vėlyvų pusryčių užsuko į „Keltininką“, kur Darius juos pasitiko su taure „Bellini“ kokteilio. Jo receptas prieš 90 metų sukurtas Venecijoje – širdis sąla nuo lengvo, elegantiško, šampanu pagardinto gėrimo. Kai danguje nematyti saulės, ji spindi apelsinų sriubos lėkštėje – gaivi, energijos priduodanti kreminė sriuba yra tarsi pavasario pažadas.
Užgavėnių savaitgalio meniu „Keltininke“ tikrai išskirtinis: venecijietiškos Frittole spurgos, tradiciniai mieliniai blynai iš grikių miltų, pagardinti ikrais, istorinis „Bigosas“ su daug gvazdikėlių, razinų ir citrusinių vaisių, ir žinoma, midus, be kurio tarpukario Lietuvoje neapsiedavo nei vienas pokylis.
Tiek prisiragavus, žagarėlių čempionatas tapo ne pramoga, o sunkiu darbu, ypač – komisijai, į kurią Panemunės pilies direktorius dr. Marius Daraškevičius pakvietė Šv. Ignaco Lojolos kolegijos lektorių, „Sweet Moon“ desertinės bei „Arrivee“ restorano vyr. konditerį Evaldą Jušką ir gastronomijos istoriką profesorių Rimvydą Laužiką.
Ne tik geriausiems šios srities profesionalams, bet ir tokiems tradicinės lietuviškos virtuvės praktikams, kaip Iveta Balserienė, nebuvo lengva atrasti geriausius skonius – skaniausiu žagarėliu pretendavo tapti net 20 rūšių Užgavėnių skanėstų. Buvo ir tikrai senovinių lietuviškų, mūsų krašte narstukais vadinamų, ir modernių trapių „gėlyčių“, ir stilingų širdelių. Nuo visai mažų, vieno kąsnio – iki didžiulių, gigantiškų, kur ir vieną įveikti ne iš karto pavyksta. Su įvairiausiais pagardais ir naminėmis uogienėmis, kad saldumo niekam nepritrūktų.
Aplink žagarėliais nukrautus stalus sukosi solidus būrys šeimininkų, suvažiavusių ir iš aplinkinių kaimų, ir iš tolimesnių miestų. Visos tikėjosi pelnyti jei ne komisijos, tai bent apetitu nesiskundusių ragautojų simpatijas. Jų sveikata pasirūpino žolininkė Audronė Vaivadienė, dosniai dalijusi virškinimą skatinančia bergenijų lapų arbatą.
Po gerą pusvalandį užtrukusių publikos balsų skaičiavimo, Panemunės pilies šeimininkas dr. Marius Dereškevičius išdalijo dovanas. Užteko jų visiems, o geriausiu šių metų Užgavėnių žagarėlių kepėjomis pripažinta jurbarkiečių komanda – menų edukatorė Sandra Mielkaitytė ir pedagogė, Jurbarko krašto gidė Birutė Pauliukienė.
Čempionatui jos iškepė dviejų rūšių žagarėlių, abeji – pagal Birutės mamos receptą. „Mamulės auselės“ iškovojo specialų prizą, o žagarėlių žagarėliu tapo „Milžinų žagarėliai“
„Joks receptas nepavyks, jei gaminant ir kepant nebus įdėta geros nuotaikos prieskonių, meilės, tikėjimo ir džiaugsmo“,- tikino abi atvirai džiūgavusios moterys.
Dr. Marius Daraškevičius žada, kad žagarėlių čempionatas taps tradiciniu Panemunės pilies renginiu, tad traukime iš močiučių užrašų senus receptus ir pirmyn praktikuotis. Prieš akis Užgavėnės!