Su vasara prasideda turizmo, iškylų, smagių trumpų kelionių sezonas. Koks šiemet jis bus Jurbarke? Ar savivaldybės nustatyta strateginė rajono vystymosi kryptis duos pajamų kaimo turizmo sodybų šeimininkams, laivų savininkams, pramogų organizatoriams?
Turizmo paslaugų klasterio „Panemunių turai“ vadovė Kristina Vančienė griežta: Šiuolaikinio turizmo Jurbarke nėra!”
Nuo 1994 metų mezgusi kontaktus su užsieniečiais, derinusi pėsčiųjų ir dviračių takų planus, kūrusi turizmo strategijas, dabar K. Vančienė pripažįsta, kad dėl savivaldybės neveiklumo Jurbarkas prarado savo potencialą.
„Gaila, bet nesukūrėme Jurbarke jokio traukos objekto. O galėjome bent lynų kelią per Nemuną įsirengti – projektas jau buvo suderintas“,- priminė K. Vančienė, tvirtinanti, kad ir dabar yra daugybė fondų, iš kurių būtų galima gauti lėšų turizmo projektams finansuoti.
Kristina įsitikinusi, kad rajono vadovai smarkiai klydo, stumdami idėją Raudonės pilyje įrengti dar vieną viešbutį. Du viešbučiai vienas šalia kito neturi perspektyvos. Pilis būtų ideali vieta vaikų pramogų centrui, bet ir čia mus aplenkė Kaunas.
„Veliuonos pašto, kuriam numatyta didelės investicijos, masė žmonių žiūrėti niekada neateis. Įdomesnis gali būti net Lybiškių geležinkelio stotyje kuriamas tremties kančių muziejus“,- sakė su atvykstančiais į Jurbarką žmonėmis nuolat bendraujanti K. Vančienė. Jos svečiai skundžiasi, kad vakarais Jurbarke neturi ką veikti – nėra nei kino teatro, nei baseino, nei jokio kito užimtumo. Neveikia boulingas, net biblioteka nuo 18 val. uždaryta.
„Autobusų stotyje įamžinti visus rajono kaimus yra nepaprastai graži idėja – ir tas raudonas metalas dabar yra mados klyksmas visoje Europoje. Bet stoties pažiūrėti žmonės į Jurbarką tikrai nevažiuos“,- įsitikinusi Kristina.
Jos nuomone, didžiausia klaida buvo padaryta sujungiant Turizmo informacijos centrą su Verslo centru – neliko kam rūpintis nei verslu, nei turizmo plėtra. Kelios šiame centre dirbančios moterėlės, dar ir ne specialistės, nieko reikšmingo negali padaryti, nes savivaldybė turizmo plėtrai jokių lėšų neskiria – net nepasirūpina užsakyti reklamą, kviečiančią Rojaus keliu atvykti į Nemuno kraštą.
„Pasigendame pačių paprasčiausių dalykų. Atvažiuoja vyresni užsieniečiai, prašo žemėlapių, o jų nėra. Niekas nesusiprato, kad vyresniems žmonėms ženklai skanavimui nepadės“,- apgailestauja K. Vančienė.
Pastaraisiais metais smarkiai populiarėja vietinis turizmas, žmonės nori geriau pažinti Lietuvą. Jie ieško išskirtinumų, būdingų šiam kraštui. Pasak Kristinos, daugelis atvykstančių jau būna girdėję apie „Ryto“ kavinėje kepamus šonkauliukus, „StarPizzos“ kepsnį ant lavos padėklo, todėl atvažiavę klausia, kur rasti. „ Visi kiti vienodi, nesusikuria savo išskirtinumo. O be jo niekada nebūsime įdomūs.“
Atsakymų: 1
Pritariu Kristinai. Traukos objektai neparengti lankytojams. Jų yra daug, bet visi mato tik per institucijų prizmę. Nėra rajone bendros turizmo strategijos. Politikai užsiėme vidinėmis rietinomis, turizmo centras savo veiklomis, parkai savo vertybių propagavimu, kultūros bei religinės vertybės visiškai pastumtos į šoną. Yra kaip yra. Gyvename nuostabiame žemės lopinėlyje. Yra kur tobulėti. Reikia visų mūsų noro jį puoselėti.